Šis interviu yra žurnalistės Lauros Šaulytės parengto interviu ciklo „Šiek tiek daugiau nei žurnalistika“ antroji dalis. Interviu ciklas supažindina su žmonėmis, kurie užsiima pilietine žurnalistika nebūdami profesionalūs žurnalistai - jie imasi pilietinių iniciatyvų, kuria blogus ir juose pateikia savo komentarus visuomenei aktualiomis temomis.
Kritikuojantis žiniasklaidą, politiką ir verslą blogas, žinomas kaip „Dievų žiniasklaida“ išpopuliarėjo per kelis mėnesius. Blogeriui prabilus apie dviejų žiniasklaidos milžinų nesutarimus, blogo lankomumas šoktelėjo iki 300 lankytojų per dieną. Su „Dievų žiniasklaida“ kūrėju bendravome raštu, nes jis nenori viešumo - šiam 24 metų blogeriui užtenka, kad kažkas skaito jo mintis.
- Įdomu būtų žinoti Jūsų vardą, pavardę, amžių ir specialybę.
- Vardo ir pavardės sakyti nematau prasmės - bloge juk rašau savo mintis, o ne autobiografiją, tad tikrinti jos tikrumo nereikia. Jeigu kažkas ir be to skaito mano mintis, to visiškai pakanka. Amžius - 24 m., dirbu vienoj verslo įmonėje (esu samdomas darbuotojas, kaip ir dauguma mūsų). Specialybė - per daug plati, kad būtų galima apibrėžti. Temos, paliečiamos mano bloge - tiek mano studijų, tiek aktyvaus domėjimosi įvairiomis sritimis rezultatas.
- Kas paskatino Jus susikurti blogą?
- Kasdienis įvykių stebėjimas, absurdai Lietuvos politikoje bei žiniasklaidoje, susikaupusios mintys, bei savotiškas noras jas patikrinti - ar joms pritars visiškai nepažįstami žmonės. Būtent dėl to ir yra gerai išlikti anonimu - idėjas vertina atskirai nuo asmens, todėl lengviau suprasti, ar jos kam nors įdomios, ar ne.
- Kodėl manote, kad reikia kritikuoti žiniasklaidos, politikos ir verslo dievus?
- Manau, kad Lietuvos žiniasklaida ir politika yra per mažai subrendusi ir per daug tampoma interesų, kad būtų galima ja aklai tikėti. Politikais Lietuvoje jau nebetikima, tačiau pasitikėjimas žiniasklaida vis dar didžiulis. O joje apstu absurdų - akivaizdžių tendencingų faktų interpretavimo, kažkieno interesų atstovavimo, pigaus populizmo vaikymosi. Šiuo atveju blogas yra unikali priemonė kritikuoti bet kurią žiniasklaidos priemonę, politiką ar verslo atstovą nesibaiminant, kad tai pakenks blogui.
Kitaip yra su žiniasklaida - ji pelnosi iš reklamos, todėl turi paisyti reklamos užsakovų interesų. Todėl mano bloge esanti kritika ne visada yra bet kurioje kitoje žiniasklaidos priemonėje - ji ten ir neturi šansų atsidurti. Lietuvoje žiniasklaida gali kritikuoti visus, tačiau savęs pačios - niekaip. Todėl ir sakau - kritikuoju nekritikuojamus. Be to, itin įdomu stebėti žiniasklaidos konfliktus - jie puikiai atskleidžia interesus ir kas už ko stovi.
- Kokias įžvelgiate žiniasklaidos konfliktų tendencijas Lietuvoje?
- Žiniasklaidos konfliktai įdomūs tuo, kad retai būna atviri, nes šiaip skirtingoms žiniasklaidos priemonėms būdingi susitarimai - „aš blogai nerašau apie tave, tu nerašyk apie mane“. Konfliktai kyla ten, kur nepasidalinama reklamos pinigais arba skaitytojais. Pavyzdžiui, neseniai „Respublika“ apkaltino LNK plagijavimu. Kiek žinau, iš tikrųjų konfliktas kilo dėl to, kad „Respublika“ ir LNK turėjo bendradarbiavimo reklamos srityje sutartį, ir kai ji pasibaigė bei nebuvo atnaujinta, „Respublika“ užpuolė LNK viešai. Delfi.lt ir „Respublikos“ konfliktas kilo ne dėl reklamos, bet dėl rinkos - „Respublika“ savo būsimiems projektams bando atsiriekti auditorijos dalį iš Delfi.lt.
Pastebėjau, kad dabar bandoma stambinti žiniasklaidos koncernus, didinti jų pajėgas. Pavyzdžiui, „MG Baltic Media“ padalinys pirks įmonę, kuriai priklauso tokie žurnalai kaip STUFF, A-ZET. Taip pat „Hermis Capital“, nupirkęs „Kauno dieną“, dabar perka „Klaipėdą“. „Respublikos“ leidinių grupė keliasi į internetą, investuoja pinigus į prekės ženklo „Olialia“ kūrimą. „Lietuvos rytas“ tyliai nusipirko 30 proc. „15 min.“ akcijų. Atrodo, kad vyksta pajėgų pastiprinimas.
- Koks Jūsų blogo lankomumas?
- Blogo lankomumas šoktelėjo po Delfi.lt ir „Respublikos“ konfliko, apie kurį rašiau - apie tai kitur nebuvo informacijos, todėl įdomu, kad patys žiniasklaidos atstovai mano bloge įsivėlė į gan diskusijas. Jei anksčiau būdavo 100-150 unikalių lankytojų, tai dabar pakyla net iki 550. Skaičius auga kasdien. Kaip po poros mėnesių rašymo, manau, tai visai neblogai. Palyginau su kai kuriais geriau žinomais ir seniau rašančiais - jų blogus skaito mažiau žmonių. Be to, čia neskaičiuoju RSS prenumeratorių, kurių yra dar apie 50.
- Kiek turite nuolatinių skaitytojų, kurie mėgtų pasiginčyti ar padiskutuoti?
- Pagal www.google.com/analytics analizę matau, kad apie 75 proc. visų lankytojų yra pastovūs, t.y. sugrįžtantys į mano blogą. Komentaruose nuolatos pasisako apie 15 - 20, kiti rečiau reaguoja, nors paskaito. Tiesa, užmetu akį į lankytojus ir pagal jų IP adresus matau, kad pas mane labai dažnai lankosi įvairių žiniasklaidos priemonių atstovai.
Kiekvieną rytą mane paskaito Alfa.lt, kartais pakomentuoja, taip pat dažnai užsuka „Lietuvos žinios“, „Respublika“, „Verslo klasė“, „15 min.“, Delfi.lt ir kiti. Tokiu būdu žinau, kad mano kritika juos pasiekia tiesiogiai. Taip pat pagal IP adresus matau, kad užsuka nemažai ryšių su visuomene agentūrų atstovų, galbūt dėl sąsajų su žiniasklaida, įvairių verslo įmonių. Tos, kurias pakritikuoja, kažkaip sugeba rasti įrašus ir apsilankyti - gal per Google.lt apie save informacijos ieško?
- Žurnalistai savo darbą atlieka profesionaliai, o blogeriai - įvairių specialybių žmonės. Kokia jų kompetencija rašyti aktualiomis temomis?
- Rašyti blogą - ne žmogų gydyti, ne vaistus išradinėti. Juk žurnalistai rašo įvairiomis temomis, nors realiai nėra nė vienos srities žinovai, tiesiog moka reikšti mintis, rašyti, pasiekti informaciją, apdoroti ir pateikti visuomenei.
Būtent dėl to aš irgi turiu teisę reikšti mintis, nes jų turiu. Rašau tik apie tas sritis, kurios mane domina, o ne kurias liepia koks nors redaktorius paanalizuoti, todėl natūralu, kad šiose srityse turiu savo nuomonę. Už blogo rašymą niekas nemoka atlygio, t.y. aš įsipareigoju tik sau pačiam viską atlikti kokybiškai - juk jei kažkam nepatinka, jis tiesiog gali neskaityti - kitaip nei tarkim su užsiprenumeruotu laikraščiu, už kurį mokami pinigai, todėl norima gauti paslaugą. Blogai tuo ir žavūs - iš esmės rašau ką noriu, kam noriu, nesu niekam įsipareigojęs, ir nesiekiu visiško objektyvumo - tai subjektyvi kritika. Bet stengiuosi, kad ji būtų pagrįsta.
- Kodėl nepasirinkote apmokamo žurnalistinio darbo?
- Todėl, kad tai tik hobis. Kai už rašymą gaunami pinigai, tai tampa darbu - atsiranda įsipareigojimų, interesų ir t.t.. Dingsta pagrindinė blogo idėja. O darbą aš turiu, todėl painioti jo su hobi nenoriu.
- Kodėl taip staigiai išpopuliarėjo blogai?
- Nežinau, ar staigiai - kiek žinau, jie egzistuoja beveik 10 metų Lietuvoje, tik pastaruoju metu apie juos tapo daugiau girdėti, susidomėjo ir pati žiniasklaida, pradėjo kurti savo blogus - susidarė tinkamos aplinkybės blogų žinomumui šoktelti ir to užteko, kad dauguma su tuo susidūrę, patys pradėjo rašyti blogus.
- Blogus kuria visi, kas netingi. Kokią įtaką tai daro jų bendrai kokybei?
- Blogus gali kurti kad ir kiekvienas, bet faktas, kad dauguma bus šlamštas - niekam neįdomu kelintą valandą kažkas pabudo, ar su kokia pižama miegojo. Jeigu rašoma viena ar keliomis temomis, perfiltruotomis per asmenybę, tuomet skaityti įdomu - nereikia būti profesionalu, bet tik domėtis ir patraukliai pateikti idėjas. Todėl, pavyzdžiui, man skaitymui užtektų keliolikos ar kelių dešimčių blogų, bet netrukdo, jei rašo visi masiškai - neįdomiems laiko negaištu, bet per kiekį po truputį atsiras ir kokybė.
- Kokių blogų labiausiai trūksta Lietuvoje?
- Ne apie orą, o teminių. Daugiausiai teminių blogų yra apie informacines technologijas, nes kažkodėl visiems atrodo, jog tik ši tema tinkama blogams. Pasigendu savo interesų srities blogų - apie politiką (praktiškai visai nėra, neskaitant pavienių įrašų keliuose bloguose), apie žiniasklaidą (vos keli). Man būtų įdomus net ir toks blogas, kurį rašytų santechnikas ar statybininkas - tik jeigu jis tai sugebėtų pateikti įdomiai, apie savo sritį. Taip pat žinomi žmonės -verslo, šou, politikos atstovai galėtų aktyviau įsitraukti į šį procesą - jie net išspaustų iš to naudos, juk Artūras Zuokas ne veltui savo blogą aktyviai rašo...
- JAV susikūrė naujienų portalas www.bloggernews.net, kuriame naujienas publikuoja tik blogeriai. Kada Lietuvoje atsiras toks projektas?
- Tam reikia daugiau aktyvių ir įdomiai rašomų blogų bei kapitalo. Kažkas turi norėti ir galėti sukurti ir išlaikyti tokį portalą. Kažkodėl jaučiu, kad čia anksčiau ar vėliau savo letenas prikiš tradicinė žiniasklaida - tiksliau ją kuriantys verslo atstovai, nes niša yra. Tie, kas pirmi sugalvos iš to padaryti verslą, turėtų laimėti.
- Kokia blogų įtaka Lietuvos interneto žiniasklaidai?
- Kol kas blogai jai nedaro įtakos, bet tikiuosi, kad po truputį, žiniasklaidai vis labiau besidomint blogais, jie atkreips dėmesį pirmiausiai į kritiką ir kaip į informacijos šaltinį. Aš prie to taip pat tikiuosi prisidėti - kaip sakiau, žiniasklaidos atstovai jau dažniau paskaito mano blogą, tai gal kada nors atkreips dėmesį ir į kritiką jų atžvilgiu? Neseniai buvo toks atvejis - sukritikavau „Verslo žinias", tai „Verslo klasės" redaktorius savo blogo vardu bandė jas pateisinti komentaruose - vadinasi, skaito ir seka, ką aš ten rašinėju.
- Blogai - pilietinės žurnalistikos apraiška?
- Manau, kad taip. Priežastys tos pačios kaip ir minėjau - nes tai mažiausiai suvaržyta visuomenės informavimo kanalų dalis, nors ir nelabai kokybiška, bet neveikiama tokių didelių interesų, kaip tradicinė žiniasklaida. Jeigu būčiau politikas, tikrai turėčiau blogą - nesuprantu, kaip kiti politikai dar nesugalvojo išnaudoti šio kanalo tiesioginiam bendravimui su rinkėjais - tuomet galima išvengti tarpininko - žiniasklaidos, kuri dažnai mėgsta pakraipyti faktus savo naudai.
- Jei blogai ims plisti visuose visuomenės sluoksniuose, jie gali nustumti tradicines žiniasklaidos priemones į antrą planą.
- Nemanau, kad nustums. Žiniasklaida turi galingus resursus, be to, net nelaikyčiau blogų ir tradicinės žiniasklaidos priemonių konkurentais. Juk pirmieji yra vieno, kartais kelių asmenų rašomi straipsneliai, pamąstymai.
Žiniasklaida šiuo atveju atvirkščiai - dideli žmogiškieji ir finansiniai resursai, platus temų srautas. Blogai gali būti svarbesni nei tradicinė žiniasklaida tik tam tikrai žmonių grupei, dažniausiai patiems blogeriams - tinkamai atsirinkęs, ką skaityti, kasdien gali sužinoti daugybę naujienų, kurios įdomumu gali lenkti tradicinę žiniasklaidą, tačiau operatyvu ir aktualumu - kažin.
Juk ir aš, rašydamas apie politiką, nesėdėsiu prie Seimo, laukdamas naujausio įstatymo ar dar vieno skandalo - aš tai sužinau iš tradicinės žiniasklaidos, tačiau palyginęs kelių jų pateikiamą informaciją, galiu susidaryti savo nuomonę ir ją pateikti bloge. Todėl dabar, ir manau, dar ilgai, tradicinė žiniasklaida blogeriams bus informacijos gavimo šaltinis, tačiau blogeriai tik labai retai bus tos pačios žiniasklaidos informacijos šaltiniais.
- Liutauras Ulevičius pirmasis Lietuvoje bandė gauti akreditaciją į Seimą kaip blogeris. Kaip vertinate idėją, kad blogeriams reikia suteikti žurnalistų teises ir pareigas?
- Tai priklauso nuo aplinkybių. Jei vertinčiau Liutaro Ulevičiaus eksperimentą - kažin kaip būtų, jei kiekvienas blogeris turėtų teisę lankytis Seime. Nebent tuos pačius blogerius būtų galima atskirti kažkokiais gan griežtais kriterijais, nes dabar blogeris yra bet kuris asmuo, vos vieną kartą brūkštelėjęs į savo svetainę. Galbūt ir Delfi.lt komentatorius norėtų laikyti save blogeriu ir turėti žurnalisto teises...
Kitokias galimybes matau versle - jeigu blogeris rašo viena siaura tema, yra populiarus, tai pats verslas turėtų būti suinteresuotas, kad blogeris gautų visą informaciją apie tą sritį, rašytų apie tą verslą. Todėl manau, kad būtina įvesti daugiau kriterijų, ne tik „blogeris - asmuo, rašantis blogą".
- Kuo blogeris skiriasi nuo profesionalaus žurnalisto?
- Profesionalus žurnalistas moka gerai rašyti, tačiau rašo įvairiomis temomis, net ir tomis, kurios jam neįdomios. Tuomet jis gali privelti klaidų arba tiesiog parašyti neįdomų straipsnį. Blogeris - ne visada profesionaliai rašantis, tačiau rašantis apie vieną ar kelias sritis, kurios jam yra įdomios. Savotiškas savo srities fanatikas - tokiu atveju, jeigu man reikia ne operatyvumo, rimtos analitikos, bet subjektyvios nuomonės, įvertinimo - jau geriau rinkčiausi blogą, ne žiniasklaidą.
- Kokios blogų perspektyvos Lietuvoje?
- Normalios. Nesakau, kad geros, nes neatsitiks nieko tokio, kad bent pusė Lietuvos gyventojų žinotų, kas tai yra, ir kad bent 10 proc. juos skaitytų. Ir kartu nenutiks nieko blogo - niekas blogerių nedraus, ir nors neįleis į Seimą, bet kaip informacijos skleidėjus blogerius turėtų atrasti verslas. Manau, kad blogų skaičius augs dar kurį laiką dideliais tempais, tačiau kokybiškų, įdomių ir tikrų blogų skaičius augs daug lėčiau. Galima pažvelgti į užsienį - blogai populiarūs, bet tradicinės žiniasklaidos neišstūmė, masine informavimo priemone dar netapo. O mes atsiliekam bent keleriais metais.
