Latvijos valstybinis vidaus rinkos apsaugos biuras nenustatė, kad lietuviškas sviestas Latvijoje parduodamas dempingo kainomis. Kaip pažymėjo biuro direktorė Astrida Tjusa, biuro vykdomas lietuviško sviesto pardavimų dempingo kainomis tyrimas buvo užbaigtas, nes dauguma Latvijos sviesto gamintojų nenorėjo bendradarbiauti su biuru.
Dauguma vietos sviesto gamintojų negrąžino užpildytų anketų ir tyrimo metu nebendradarbiavo su biuru. Iš esmės, kaip pažymi biuro direktorė, jie visiškai neparodė susidomėjimo tyrimu, kuris buvo pradėtas įtarus, kad lietuviško sviesto importas į Latviją sukėlė vietos gamintojams nuostolių.
Tyrimo metu vidaus rinkos apsaugos biuras pasirinko 12 didžiausių Latvijos sviesto gamintojų, kurių bendros gamybos apimtys 2001 metais, Latvijos centrinės pienininkystės žemdirbių asociacijos duomenimis, sudarė 79 proc. viso šalyje pagaminto sviesto. Centrinio statistikos departamento duomenimis, minėtų gamintojų gamybos apimtys 2001 metais sudarė 60 proc. viso šalyje pagaminto sviesto.
Tačiau užpildytas anketas grąžino tiktai dvi iš 12 vietos įmonių - bendrovės "Rigas piena kombinats" ir "Valmieras piens", kurių gamybos apimtys 2001 metais, Statistikos departamento duomenimis, sudarė 31 proc. visos Latvijos sviesto gamybos, o, Centrinės pienininkystės žemdirbių asociacijos duomenimis, 41 proc. viso Latvijoje pagaminto sviesto.
Anketos taip pat buvo išsiųstos pieno bendrovėms "Bauskas piens", Cesvaines piens", "Ludzas piensaimnieks", "Malpils piensaimnieks", "Rankas piens", "Smiltenes piens", "Straupe", "Beverina", "Tukuma piens" ir "Kraslavas piens".
Atsižvelgiant į tai, kad dvi bendrovės, kurios bendradarbiavo tyrimo metu, negamina daugiau kaip 50 proc. viso Latvijoje pagaminamo sviesto, pagal antidempingo įstatymo nuostatas jos negali būti laikomos tinkamomis Latvijos sviesto gamybos sektoriaus atstovėmis.
Vidaus rinkos apsaugos biurui teko pripažinti, kad įrodymų dėl nuostolių, kuriuos sukėlė lietuviško sviesto importas, nepakanka tolesniam tyrimui vykdyti.
2002 metų liepos 16 dieną bendrovė "Rankas piens" pareiškė, kad bendrovės sviesto gamybos apimtys yra menkos ir bendrovė nuo lietuviško sviesto importo nenukentėjo. Tačiau kiti vietos sviesto gamintojai visiškai neatsiliepė į biuro užklausas. Atsakymo nebuvo sulaukta net ir po to, kai vidaus rinkos apsaugos biuras įspėjo Centrinę pienininkystės žemdirbių asociaciją apie tai, kad tyrimas gali būti nutrauktas, jei užpildytos anketos nebus grąžintos.
Anot Vidaus rinkos apsaugos biuro atstovų, užsienio gamintojai vis dėlto skundžiasi, kad lietuviškas sviestas Latvijoje parduodamas dempingo kainomis.
Atsižvelgdama į tai, kad vietos gamintojai negrąžino užpildytų anketų ir nebendradarbiavo tyrimo metu, Centrinė pienininkystės žemdirbių asociacija mano, kad šios įmonės tyrimu nesusidomėjo, o tai leidžia daryti išvadą, kad lietuviško sviesto importas Latvijos sviesto gamintojams nuostolių nesukelia.
Kaip jau buvo skelbiama, praėjusių metų birželį Latvijos vidaus rinkos apsaugos biuras pradėjo tyrimą dėl lietuviško sviesto ir 39-95 proc. riebumo pieno produktų pardavimo Latvijoje dempingo kainomis.
Jei biuras būtų nustatęs, kad Lietuvos pieno produktai iš tiesų parduodami Latvijoje dempingo kainomis ir dėl to vietos gamintojai patyrė nuostolių, biuras pasiūlytų ministrų kabinetui imtis priemonių Latvijos pasienyje ir taikyti iš Lietuvos importuojamiems pieno produktams antidempingo muitą.
LETA-ELTA
