Tam tikru jėgų pasitikrinimu prieš Seimo rinkimus partijoms gali tapti sekmadienį, birželio 15 dieną, keturiose Lietuvos vienmandatėse apygardose įvyksiantys Seimo nario rinkimai, tačiau jų rezultatyvumu abejojama.
Birželio 15 d. dėl 4 parlamentarų mandatų susirungs 27 kandidatai, atstovaujantys 12-ai Lietuvos politinių organizacijų. Savo kandidatus iškėlė Socialdemokratų ir Naujosios sąjungos partijos, Tėvynės sąjunga, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų demokratų partija, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos lenkų liaudies partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos rusų sąjunga, Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos liaudies sąjunga "Už teisingą Lietuvą".
Rinkimai vienmandatėse apygardose pagal Seimo rinkimų įstatymą laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 40 procentų visų sąrašuose esančių rinkėjų. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų.
Praėjusios kadencijos Seime ne kartą buvo bandyta išrinkti Seimo narį keliose vienmandatėse apygardose, tačiau Vilniaus-Trakų, Naujosios Vilnios ir Panevėžio Nevėžio rinkimų apygardų rinkėjai dėl per mažo aktyvumo taip ir liko be savo atstovų Seime.
Birželio 15 d. nauji Seimo nariai bus renkami Vilniaus Senamiesčio, Antakalnio ir Šeškinės bei Panevėžio Nevėžio rinkimų apygardose. Šių apygardų rinkėjų sąrašuose yra 151 tūkst. 800 rinkėjų. Jie balsuos 60-tyje balsavimo apylinkių.
Naujų Seimo narių rinkimai rengiami keturiems Seimo nariams atsisakius mandatų.Seimą paliko Lietuvos Prezidentu tapęs Rolandas Paksas, dirbti į Prezidento komandą perėję Alvydas Medalinskas ir Dalia Kutraitė-Giedraitienė. Savo parlamentaro Vito Matuzo, tapusio Panevėžio meru, neteko ir Nevėžio rinkimų apygardos rinkėjai.Antradienį jau prasidėjo balsavimas paštu keturiose vienmandatėse apygardose. Jis baigsis penktadienį. Rinkėjų aktyvumas balsuojant paštu yra vienas iš požymių, leidžiantis tiksliau prognozuoti rinkimų baigtį.
ELTA
