Idėjiniai urbanistiniai konkursai itin populiarūs visame pasaulyje. Visur, tik ne pas mus. Galų gale Kanų parodos MIPIM išvakarėse iššovė triguba Vilniaus centro urbanistinio turnyro salvė! Iš viso konkursui buvo pristatyti 9 užsakomieji projektai - po 3 kiekvienai iš temų: "Upė kaip miesto ašis", "Teritorijos prie Seimo išvystymas", "Šnipiškių ir Kalvarijų gatvės rajono išvystymas".
Numatyta, kad savo kategorijose laimėję autoriai sukurs vieną 20 kv. m ploto Vilniaus miesto plėtros maketą, o jį nekilnojamojo turto parodoje Kanuose kartu su Miesto plėtros departamento atstovais pristatys sostinės meras Artūras Zuokas.
Nors užmojai dideli, vertinimo komisijai sprendimą teko priimti gana skubotai. Priežastys labai praktinės - Vilniaus mero dienotvarkė labai įtempta. Taigi strategiškai svarbiausių miesto vietų vystymo vizija buvo pasirinkta per pusantros valandos. Nepagirtinas ir recenzentų indėlis. Nušvietę pagrindinius darbų privalumus ir trūkumus, tačiau neatskleidę jų sprendinių esmės, jie paliko vertinimo komisiją rinktis nebent pagal maketų grožį.
Tamsą paversim šviesa
Kategorijoje "Upė kaip miesto ašis" laimėjęs darbas 555550 (arch. Gintaras Čaikauskas) išsiskiria iš pogrupio trejetuko savo sprendinių aiškumu. Galbūt kituose darbuose daugiau situacijos analizės, tačiau galutinis rezultatas labiausiai suvokiamas būtent šiame projekte. Tai, ko gero, ir dramaturgiškiausias, atraktyviausias projektas.
Jau kuris laikas visuomenės, susijusios su miesto plėtra, sluoksniuose sklando Neries pritaikymo laivybai vizija. Todėl nenuostabu, kad visi pogrupio dalyviai deklaruoja savo darbuose šį aspektą kaip vieną pagrindinių. Ne išimtis ir projektas nugalėtojas - 555550. Čia siūloma siaurinti esamą upės vagą. Iš upės atkovotuose krantuose siūloma platinti gatves, susidariusioje žemutinėje terasoje - įrengti kavines, šviestuvus, suoliukus ir kitus reakreacinius dalykus. Įdomu, kad šis darbo aspektas buvo paminėtas ir kaip privalumas, ir kaip trūkumas. Privalumas - nes tarnauja naujai upės įprasminimo kokybei. Trūkumas - per daug urbanizuojamas, "užspaudžiamas" natūralus gamtinis upės vietovaizdis. Toks dvilypumas tik įrodo, kad šiuo klausimu trūksta aiškios miesto politikos.
Esminius projekto sprendinius palei upės trasą galima būtų pradėti apžvelgti nuo esamų Seimo rūmų. Už jų siūloma dirbtinė Neries įlanka, virš kurios pakibtų pastatas, pavadintas "Nojaus arka". Ši vieta dar būtų papildyta nauju pėsčiųjų tiltu į Žvėryną. Koncerno SBA daugiaaukštis būtų papildytas ir į jį nutaikytu nauju transporto tiltu. Abipus esamo Baltojo tilto siūlomi dar 2 (!) tiltai. Šioje zonoje formuojama sala "In-Jan" (reveransas augančiai Vilniaus kinų bendruomenei?). Šioje salų ir tiltų pynėje numatoma sutelkti nemažai pramoginių ir laisvalaikio funkcijų: paplūdimį "Nerija", amfiteatrą, uostą, palydovinę salą su kavinėmis. Po žaliaisiais plotais pasislėptų automobilių stovėjimo aikštelės, o dalis aikštelių vadintųsi trumpai - VIP.
Pasiūlyta ir naujų pastatų, kurie užtaisytų susidariusias vizualines ir kompozicines spragas. Tai daugiau taikytina "naujajam" dešiniajam upės krantui, tačiau ir kairiajame planuojamas visiškas Aukštutinės pilies atstatymas. Pakrantėje prie Mindaugo tilto projektuojama pasivaikščiojimų zona su suoliukų ir šviestuvų sistema, kuri pašviestais fontanais ir tiltais būtų pratęsta vandenyje. Naujas pėsčiųjų tiltas ties Sporto rūmais, matyt, būtų nebe pontoninis. Pakrantėje ties Arsenalu numatomas žuvų turgelis, o buvusią garlaivių prieplaukos vietą sumanyta papildyti daugiafunkcinės paskirties pastatu su kavine "Stiklo rūmai".
Projekte 555550 pristatytos 3 miesto plėtros paupyje versijos pagal užstatymo intensyvumą: "mini", "midi", "maxi". Pagrindinę projekto idėją autorius apibūdino taip: "Upę paversti gyvybės ir judesio šaltiniu, funkciškai atgaivinti prieigas ir krantines, architektūros, dizaino, meno bei apšvietimo sprendimais išryškinti natūralius vingius ir šlaitus, kitaip tariant - tamsą paversti šviesa".
Vaivorykštė šalia miesto akies
Kiti 2 darbai, besirungę "Upės" kategorijoje, buvo pažymėti kodiniais pavadinimais 261261 ir 554213. Darbo 261261 autoriai savo projekto rezultatą apibūdina kaip upės slėnio erdvę šiandien sudarančių charakteringų struktūrų rentgeno piešinį. Šio rezultato siekta superpozicijos metodu. Taip pat jie išskyrė kelias problemines upės slėnio vietas ir jų sprendimo būdus.
Atkarpoje nuo Žaliojo tilto iki Pedagoginio universiteto siūloma esamą amorfinį užstatymą urbanizuoti "vaivorykštės" principu išskiriant keletą juostų: 1) foninis užstatymas (kvartalai), 2) taškiniai kultūriniai objektai, 3) vertikalių objektų eilė, 4) urbanizuotos aikštės ir žalieji intarpai.
Būsimo Kernavės tilto problemą siūloma spręsti dirbtine sala - "Žydrąja miesto akimi". Nauja vandens trasa kompensuotų žaliųjų teritorijų padalinimą naujuoju tiltu. Sala tiktų įvairiems renginiams. Tarp 2 tiltų virš vandens numatoma statyti išskirtinės architektūros objektą, kuris lyg Sidnėjaus opera taptų nauju miesto simboliu.
Neries trasą čia taip pat siūloma pritaikyti laivybai, pramogoms ir poilsio reikmėms. Tam sukurta vadinamųjų "kapsulių" sistema. Šiuose statiniuose, pakibusiuose virš upės krantų, įsikurtų prieplaukos, kavinės, meno galerijos, poilsio, saulės vonių vietos ir pan.
Darbe devizu 554213 upės problematika nagrinėjama 3 pagrindiniais aspektais: urbanistiniu, infrastruktūriniu ir vizualiniu. Pagrindiniu teritorijos aplink upę urbanistinio sutvarkymo elementu pasirinkti tiltai (siūlomi 2 nauji ir rekonstruojamas Baltasis). Numatoma formuoti kvartalą tarp A. Juozapavičiaus, Žvejų gatvės ir Seimo rūmų, rekonstruoti Sluškų rūmų ansamblį, nugriaunant vėlesnių laikų statinius. Upei, kaip infrastruktūros objektui, priskirtos naujos funkcijos: laivyba, upių krantinių išnaudojimas tam reikalingiems laikiniems statiniams, viešiems renginiams. Slėnį prie Nacionalinės dailės galerijos siūloma panaudoti lauko ekspozicijai. Upės vizualinio akcentavimo aspekte nurodytas posūkių įprasminimas, prieplaukų jachtoms įrengimas, meniniai akcentai vandenyje - fontanai, skulptūros.
Pakvipo Gugenheimu
Antrame urbanistinių vizijų pogrupyje "Teritorijos prie Seimo išvystymas" laimėjęs darbas 306310 (arch. Tadas Balčiūnas, Vytautas Biekša, Andrius Skiesgilas) deklaruoja, kad jų urbanistinis planinis sprendimas pagrįstas konteksto santykio su esama ir projektuojama architektūra analize. Statiniai komponuojami kaip kvartalai - su pėsčiųjų ir transporto trasų tąsa projektuojamoje teritorijoje, formuojamos naujos rekreacinės zonos. Neris įtraukiama į projektuojamą urbanistinę struktūrą.
Planuojama teritorija aiškiai sudalijama į 2 sklypus, perplanuojant pravažiavimą tarp Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių. Lygiagrečiai naujam pravažiavimui projektuojama Neries įlanka su prieplauka bei rekreacinė zona.
Kaip ir pirmojo pogrupio laimėtojų darbe, šis konkursinio projekto aspektas vertintas prieštaringai. Tai vienas įdomiausių šio darbo sprendimų, bet kartu jo realistiškumas labiausiai abejotinas. Taigi vertinimo komisijoje prieita prie kompromisinės nuomonės, kad įlanka kaip prieplauka esanti sunkiai įgyvendinama, tačiau kaip kompozicinis ir dekoratyvinis baseino tipo elementas ji galėtų atsirasti.
Lygiagrečiai naujai formuojamai įlankai Lukiškių skersgatvio tąsoje siūloma įrengti 2 lygių pėsčiųjų trasą, vedančią Neries krantinės link. Projektuojamos 3 pastatų grupės: polifunkcinės paskirties pastatai pietinėje ir šiaurinėje įlankos pusėse, o Neries krantinėje, pėsčiųjų tako pabaigoje, - pramoginiai-komerciniai statiniai. Pietų pusėje esančiame sklype siūloma statyti stačiakampio formos statinį, netaisyklingai suraižytą pėsčiųjų praėjimais. Taip siekiama netaisyklingai susiformavusios Naujamiesčio kvartalų vidaus struktūros įvaizdžio, taip pat - griežto (stačiakampio) išorėje ir laisvo užstatymo kvartalo viduje sintezės. Pirmame aukšte (po terasa) numatytos komercinės paskirties patalpos, viršutiniuose aukštuose tarp praėjimų suformuotuose tūriuose numatytos kultūrinės-komercinės patalpos (koncertų salės, muziejai (pvz., Gugenheimo), parduotuvės, restoranai, parodų salės ir t.t.). Šiauriniame sklype vietoj dabar esančios degalinės šalia Geležinio Vilko gatvės projektuojamas universalios paskirties pastatas. Jame galėtų būti įrengti biurai, kavinės, konferencijų, koncertų salės.
Po vienu stogu
Konkursiniu darbu 241104 pasiūlyta radikaliai pertvarkyti pačius Seimo rūmus: nugriauti buvusius Finansų ministerijos ir Profsąjungų rūmus, o jų vietoje per tam tikrą atstumą pastatyti antruosius Seimo rūmus, sujungtus požeminiais ar antžeminiais ryšiais ir sudarančius foną Tautos laisvės paminklui. Numatoma barikadų liekanas pakeisti skulptūriniu memorialu. Už antrųjų Seimo rūmų neužstatytas plotas skiriamas kultūrinei, muziejinei, poilsio ir kitoms viešosioms erdvėms. Kad šie objektai ir erdvė būtų apjungti, siūloma visa tai įrengti po vienu stogu. Toks buvimas po vienu dangumi ir po vienu stogu išreikštų dar vieną glaudų visuomenės, valdžios ir kultūros bendradarbiavimą.
Kaliniai irgi žino, ką reiškia "stogas", tačiau jiems po juo pakliūti šį kartą nelemta. Projekte garsusis Lukiškių kalėjimo pastatas radikaliai išvalomas - iš jo pašalinami tiek kaliniai, tiek vėlesniais laikais pristatyti statiniai - ir paverčiamas respektabiliu viešbučiu. Pro celių langus miesto svečiai galėtų stebėti besikeičiančios sostinės panoramas, o metrinės pertvaros tarp numerių patenkintų pačius aukščiausius garso izoliacijos reikalavimus. Vienu realistiškiausių projektų prie Seimo rūmų buvo pripažintas darbas 964416. Tačiau šioje fantazijos polėkio šventėje būtent dėl realistiškumo jis buvo savotiškai neįdomus. Be to, kitaip nei kiti pogrupio darbai, čia visiškai ignoruotos nagrinėjamos teritorijos sąsajos su besiribojančia Nerimi.
Vakarinėje teritorijos dalyje siūloma formuoti "žaliąją rekreacinę" zoną. Ją riboja takas, jungiantis paminklą prie Seimo žuvusiam Lietuvos nepriklausomybės gynėjui A. Sakalauskui ir Sausio 13-osios memorialą. Palei šį taką ir būtų išdėstytos pagrindinės teritorijos funkcinės grupės. Korpusas A - išraiškingas visuomeninis pastatas (pvz., Gugenheimo muziejus), įkomponuotas šiaurinėje teritorijos dalyje, būtų labiausiai atvertas į kelius ir taptų pagrindiniu komplekso akcentu - tiek savo forma, tiek paskirtimi. Korpusas B - visuomeninis pastatas. Gal tai dalis patalpų, skirtų į Lietuvą ateisiančioms Europos Sąjungos organizacijoms.
Ši dalis galėtų būti savarankiška arba jungtis su dalimi C - visuomeniniu pastatu Seimo plėtrai arba ES institucijoms. Virš Gynėjų gatvės siūloma jungtis su Seimo pastatu. Kiekvieną iš šių 3 korpusų palydėtų ir aukštesnis akcentas. Kaip perspektyvinė galimybė, galinti daryti įtaką ir Seimo sklypo pastatų kompleksui, čia nagrinėjamas ir administracinis pastatas virš Geležinio Vilko gatvės. Ši dominantė būtų lyg vartai į miesto centrą.
Raudonasis - dūzgia, žaliasis - rymo
Temoje "Šnipiškių ir Kalvarijų gatvės rajono išvystymas" laimėjo ir į Kanus važiuos scenarijus 020406 (arch. A. Smaliukas, M. Morkūnas, V. Jankūnas). Teritoriją projekto autoriai apibūdino kaip kokybiškai kitokią miesto audinio ląstelę, tiesiogiai ir labai aktyviai komunikuojančią su kitais pasaulio komerciniais, kultūriniais ir mokslo centrais. Formuojama pagrindinė jungtis - Kernavės gatvė ir tiesioginis ryšys, kertantis visų tipų miestą aptarnaujančio transporto terminalus (nauja moderni dipolio geležinkelio stotis, tarptautinis 9B transporto koridorius, modernus oro uostas). Susiekimas su terminalais numatomas tramvajumi ir automobiliais.
Kernavės gatvė, einanti nuo Konstitucijos prospekto iki Ozo gatvės, dalija teritoriją į 2 dalis su skirtingomis funkcijomis. Teritorija, esanti dešinėje Kernavės gatvės pusėje, yra ribojama Konstitucijos prospekto, Kalvarijų ir Žalgirio gatvių. Tai aktyvus "Raudonasis" miestas - kosmopolis. Šioje teritorijoje numatoma formuojamo Konstitucijos prospekto administracinį-komercini centrą pratęsti išilgai Kalvarijų iki Žalgirio gatvės.
Visos vertikalios dominantės koncentruojamos palei Kernavės gatvę. Atsitraukiant nuo esamų aukštuminių pastatų, siekiama kuo mažiau užstoti miesto panoramas. Čia numatoma vieta žemesniam visuomeninės paskirties objektui. Teritorijos centre (Giedraičių gatvėje ir jos prieigose) formuojama rekreacinės paskirties teritorija - istorinis-architektūrinis parkas (saugomas paveldas su ypač vertingais toliu apkaltais lūšnų fasadais). Visas 3 skirtingų funkcijų teritorijas jungia moderniojo tramvajaus linija. Prie Žalgirio ir Kernavės gatvių sankirtos numatyta vieta P+R tipo automobilių stovėjimo aikštelių sistemos terminalui.
Teritorija, esanti kairėje Kernavės gatvės pusėje (ribojama Geležinio Vilko, Ozo gatvių ir Konstitucijos prospekto), - tai ramus "Žaliasis" miestas - biopolis. Išilgai Kernavės gatvės numatoma formuoti visuomeninės-kultūrinės paskirties objektus, dominuojančius Konstitucijos prospekto išklotinėje. Prie Kernavės gatvės planuojama mažaaukščių pastatų statyba. Teritorija senvagės vietoje, palei Šeškinės ozą, skiriama gamtos ir mokslo pasiekimų interaktyviam parkui (galbūt lietuviškam Juros periodo?). Šios teritorijos tąsa kitoje Ozo gatvės pusėje būtų atrakcionų parkai ir sporto kompleksai.
Nostalgija kaip metodas
Kitas Šnipiškių Gordijaus mazgą narpliojęs projektas 312455 buvo pripažintas ypač tausojančiu esamą padėtį. Siūloma sukurti "meridianinių" gatvių (lygiagrečių Kalvarijų gatvei) sistemą. Aukštuminiai pastatai ir akcentai koncentruojami prie Konstitucijos prospekto ir Ukmergės gatvių. Be esamų daugiabučių prie Kalvarijų gatvės zonos, individualių sodybinio tipo namų, čia taip pat išskirta Tarpledynmečio Neries (naujos statybos) zona.
Siūloma rekonstruoti Baltąjį tiltą ir paversti jį tramvajaus trasa, o Kernavės gatvės tęsinį (iš šiaurės į pietus) pervesti per Mečetės gatvę ir įrengti naują tiltą. Tarpledynmečio Neries slėnį paversti parku su rekreacinės paskirties pastatais, sukurti fizinius ryšius su Šeškinės šlaitais. Nagrinėjamos teritorijos viduje siūloma sukurti bendro naudojimo plotus.
Šiame projekte ypač atsižvelgta į nekilnojamojo paveldo zoną - jai "užkonservuotas" vos ne ketvirtadalis visos nagrinėjamos teritorijos. Šią lankytiniausią Vilniaus vietą, kurią paminklosaugininkai myli taip, tarsi ten norėtų apgyvendinti savo uošves, nuo Konstitucijos prospekto kaip figos lapas pridengtų tik trečiasis "Hanneris" bei savivaldybės pastatas. Vizualinis ir funkcinis vietinių gyventojų ryšys su Kalvarijų turgumi liktų nenutrūkstamas. Taigi augančio ateities miesto vaizdų antplūdį pro naujosios merijos langus kompensuotų solidi nekilnojamojo paveldo, kur žiurkės apgraužia vaikams ausis, porcija.
Trečiasis Šnipiškių vizijos projektas devizu 265000 savo analizę pradėjo iš tolo - nuo Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėjos, paskui išnagrinėjo transporto, tranzito, rekreacijos šioje vietoje problemas. Pertvarkytose Šnipiškėse netolimoje ateityje autoriai įžiūri prestižinių miesto mikrorajonų bruožus.
Užstatymo morfotipai šiame darbe išreikšti ypač ryškiai ir radikaliai. Konstitucijos prospektas paryškintas aukštybiniu komerciniu užstatymu, teritorijos vidurys skirtas kvartalams, šiaurės rytų kampe plėtojama tradicinė čia gyvenamoji statyba - nuo daugiabučių Kalvarijų gatvės išklotinėje iki individualių namų tolstant į teritorijos vidų. Numatytas ypač didelis bendro naudojimo parkas. Būtent šio parko dydis ir teritorijos skaidymo tiesmukumas vertinimo komisijai ir sukėlė daugiausiai abejonių.
Pirmas blynas teikia vilčių
Apskritai vertinant konkursą galima pažymėti, kad tai, ko gero, pirmasis tokio masto renginys, kuriame buvo ieškoma ne atskirų pastatų, bet ištisų teritorijų vystymosi išraiškos. Strateginę centrinių miesto vietų viziją kūrė ir savo požiūrį demonstravo ne vienas, kaip pas mus įprasta, bet net 9 autorių kolektyvai. Žinoma, brandi, verta realizavimo urbanistinė idėja tikrąja žodžio prasme laikytina auksine. Pirmaujantys pasaulio miestai tuo tikslu nepavargdami rengia konkursus vieną po kito. Pas mus, deja, strateginio mąstymo apraiškos dar labai labai labai menkos. Juk ne retas atvejis, kai žiniasklaidoje savo kategoriškas nuomones apie miesto vystymą reiškia maršrutinių taksi vairuotojai ar Vytautų klubas (ir įdomiausia, kad tos nuomonės dažnai "eina į dangų"). Gerai būtų, kad miesto politika pastaruoju metu neapsiribotų vien gatvių lopymu, svarbu tai, kad imtasi ir strategiškesnių sričių. Nors esama tam tikro foninio bambėjimo, sostinė pamažu eina link išsvajotosios europinio miesto kategorijos.
Vilnius ir Kaunas pirmą kartą kartu dalyvaus tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje MIPIM Kanuose (Prancūzija). Abu miestai pristatys bendrą strateginį plėtros projektą - dvimiestį, taip pat naujausius savo investicinius sumanymus.
"Statybų pilotas"
