“Laivas vaiduoklis” (“Ghost ship”, JAV, 2002 m.) priklauso tai vis didėjančiai filmų grupei, prie kurių kritiškai kabinėtis net nekyla plunksna. Bet jie nuo kritikos net nesiruošia gintis, o įžūliai pareiškia, kad ne tokiems žiūrovams (suprask, kritikams) yra sukurti. Ką gi, tebūnie jų tiesa, pažiūrėkim į viską kaip paprasti žmonės, kurie pavalgę duonos ilgisi reginių.
“Laivas vaiduoklis” - siaubo filmas. Kad nebūtų nuobodu, istorija vyksta mūsų laikais, bet laivas, didžiulis vandenynų laineris, vis tiek yra vaiduoklis. Ir vaiduokliai jame tikri, tik vaidenasi jie ne tarp burių, o tarp metalinių turbinų.
Romantiška legenda apie tuščią laivą, klajojantį vandenynais, perkelta į mūsų amžių, patyrė ne tik kosmetinius pokyčius, bet tapo atvirai pragmatiška. Tokia metamorfozė, kiek pagalvojus, gali ir nestebinti, nes tais laikais ir vaiduokliai buvo didingi, romantiški, o mūsų vaiduokliams reikia vykdyti planą ir atsiskaityti prieš direktorių tarybą. Jei manote, kad juokauju - klystate. Jei manote, kad tai vaizdinga metafora - taip pat klystate. Vaiduokliams iš tikrųjų reikia atsiskaityti prieš direktorių tarybą - už sugautas sielas.
Vaidenasi filme simpatiškai jaunuolių grupei, kuriai vadovauja patyręs jūrų kapitonas Davido Byrne’o veidu. Jie verčiasi gelbėdami laivus ir “laivas vaiduoklis” turėjo būti jų eilinis, tačiau didelis kąsnis. Žiūrovams leidžiama suprasti, kad visi komandos nariai yra tikri profesionalai. Tai tampa vienintele heroizmo forma, kuri dar gali būti suprasta mūsų žemiškajame amžiuje. Bet jaudina tokia “romantika” ne labiau nei respektabilios kompanijos “Svajonių langai” pirmavimas kairiojo lango rėmo dešinės sklendės varžtų rinkoje.
Filme, be Davido Byrne’o, vaidina ir dar du žinomi aktoriai. Pagrindinę filmo heroję, trumpu vardu Eps, bando įkūnyti “Ligoninės priimamojo” sanitarė Julianna Margulies, kuri dramatiškai kovojo dėl ligonių gyvybės, o dabar, pakeitusi drabužius ir įvaizdį, puola į vandenyno sūkurį. Nežinia, kaip toliau susiklostys šios aktorės karjera, bet tapti etatine vidutinių Holivudo filmų aktore ji gali. Kita vertus, tokia karjera nieko gera nežada, eilinių aktorių daug ir keičiami jie dažnai.
Isaiah Washingtonas taip pat pradėjo savo karjerą televizijoje, jį galėjome matyti kažkada ir pas mus rodytoje begalinėje muilo operoje “Taip sukasi pasaulis”. Bet vėliau šis simpatiškų bruožų vyras suvaidino iš eilės keturiuose kultinio juodaodžio kino režisieriaus Spike’o Lee filmuose (1994-1996 m.) ir pats tapo nemažesne kino žvaigžde. “Laive vaiduoklyje” jis turi nedidelį antro plano vaidmenį, o tai verčia nuogąstauti, kad kažkas šio aktoriaus karjeroje nebegerai.
“Laivas vaiduoklis”, žiūrint eilinio šiuolaikinio kino žiūrovo žvilgsniu, yra gana neblogas “siaubiakas”. Jei po ranka yra alaus ir bulvių traškučių, laikas prabėga lengvai ir nepastebimai. Bet net ir “eilinio” galvoje visą filmą neduoda ramybės mintis, kad paprasta, efektais pagražinta tikros “laivo vaiduoklio” legendos ekranizacija būtų daug įdomesnė. Vis dėlto vaiduokliams vieta ne tarp atominių variklių, o grakščiame burlaivyje. Ir jokios vaiduoklių pasaulio direktorių tarybos nėra - anapusinį pasaulį valdo ledi Mirtis, pasipuošusi juodais drabužiais, elegantiškai krintančiais iki pat žemės.
Komentarams - [email protected]
