Įtakingam finansų savaitraščiui "The Economist" pripažinus, kad sparčiausiai iš Europos valstybių augo Lietuvos ekonomika, finansų ministrė Dalia Grybauskaitė sako, kad pagaliau paskutinių trijų Vyriausybių pastangos buvo tinkamai įvertintos.
"Pagrindinė mūsų sėkmės priežastis, kad, nepaisant Vyriausybių kaitos, visos jos siekė tų pačių tikslų - šalies augimo ir pragyvenimo lygio kilimo", - pabrėžia D. Grybauskaitė.
Pasak straipsnio, kuriame Lietuva vadinama "Baltijos tigru", pastaraisiais metais šalis pasiekė geriausių ekonominių rezultatų iš visų posocialistinių valstybių. Šalies BVP išaugo nuo 4 proc. 2000 metais iki 6,7 proc. 2002 metais. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos padėtis buvo dar geresnė - BVP, palyginti su pernai, išaugo 9,4 proc.
Tarptautinis valiutos fondas mano, kad Lietuvos BVP turėtų išaugti 6 proc. šįmet ir tiek pat kitąmet. "The Economist" teigia, kad tokio spartaus ir didelio ekonominio augimo niekas negalėjo tikėtis, turint omeny tai, kad prieš ketverius metus rodės, jog atsikračiusi komunizmo "Lietuva žengia tragedijos, o ne triumfo kryptimi".
"Vidutinės trukmės laikotarpiu, tai yra artimiausius 3-5 metus, Lietuva, tiek mūsų, tiek tarptautinių organizacijų prognozėmis, turėtų išlaikyti maždaug 6 proc. augimą. Tendencijos yra mums palankios ir, jeigu nebus padaryta grubių politinių klaidų, toks augimas bus išlaikytas", - tikisi Finansų ministerijos vadovė.
"The Economist" publikacijoje pabrėžiama, kad nuo 1998 metų Rusijos alinta Lietuvos ekonomika dabar jau gali džiaugtis įvykdytų reformų rezultatais. Dėl buvusių stiprių prekybinių ir finansinių ryšių su Rusijos ekonomika kentėjo visos nepriklausomybę atgavusios Baltijos valstybės. Lietuvoje reformos vyko lėčiausiai, ji nukentėjo labiausiai. Šaliai bandant padengti biudžeto deficitą, 1999 metais šalies BVP susitraukė 4 proc., o vietinės palūkanos sparčiai augo.
Tačiau padedama Tarptautinio valiutos fondo Lietuva atsigavo. Buvo paspartintas privatizavimo procesas, pagerinta mokesčių rinkimo sistema, o valstybės išlaidos sumažintos nuo 38 proc. BVP 1999 metais iki 32 proc. 2002 metais. Dėl to biudžeto deficitas nuo 8,5 proc. BVP 1999 metais nukrito iki 1,2 proc. pernai, o šįmet per pirmąjį ketvirtį būta ir nedidelio pertekliaus.
"Atsižvelgiant į tai, jog 2004-2005 metais per struktūrinių fondų lėšas, investicijas pajusime narystės Europos Sąjungoje indėlį, galima teigti, kad mūsų perspektyvos - labai stabilios ir labai pozityvios", - teigia D. Grybauskaitė.
"The Economist" pabrėžia, kad ta pačia kryptimi, nors ne taip ryžtingai, žengia ir kitos dvi Baltijos šalys: Latvijoje BVP pernai išaugo 6,1 proc., per pirmąjį šių metų ketvirtį - 8,8 proc. Estijoje BVP pernai pasistiebė iki 5,8 proc., o per pirmąjį šių metų ketvirtį BVP sudarė 5,2 proc.
Tačiau, nepaisant greitos plėtros, Baltijos valstybių ekonomika yra tarp skurdžiausiųjų iš tų valstybių, kurios kitąmet įstos į Europos Sąjungą (ES). Gyventojų pajamos šiose valstybėse yra maždaug penkis kartus mažesnės nei ES valstybėse. Tačiau, pasak straipsnio, Lietuva, Latvija ir Estija sparčiai vejasi 15 dabartinių ES narių, kur BVP pernai išaugo tik 1 proc.
Lietuvos Vyriausybei pateiktame Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos projekte prognozuojama, kad stabilus ir nuoseklus ekonomikos augimas per artimiausius septyniolika metų leis 2,5-3 kartus padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą ir pagal vienam gyventojui tenkantį BVP Lietuva iki 2020 metų pasieks dabartinį Europos Sąjungos šalių vidurkį.
ELTA
