Naftos telkinio "D-6" eksploatacijos projektas yra pagrįstas šiuolaikinėmis technologijomis, tačiau turi keletą rimtų trūkumų, kuriuos derėtų pašalinti prieš pradedant naftos gavybą minėtoje Baltijos jūros šelfo dalyje.
Tai teigiama Lietuvos ekspertų, praėjusią savaitę Kalinigrado srityje susipažinusių su Rusijos bendrovės "LUKoil - Kalininingradmorneft" planuojamu naftos telkinio eksploatavimo projektu, išvadose.
Kaip pranešė Aplinkos ministerija, Lietuvos ekspertų darbo grupė konstatavo, jog naftos telkinio "D-6" įsisavinimo projekte panaudotos šiuolaikinės technologijos. Projekto įgyvendinimo kokybės kontrolė vykdoma pakankamai efektyviai. Numatytos naftos išsiliejimų prevencijos priemonės yra tinkamos tokio tipo objektams ir stipriai sumažina avarinių išsiliejimų tikimybę.
Anot ekspertų, objektas apdraustas 127 mln. JAV dolerių (381 mln.litų) civilinės atsakomybės draudimu. Preliminariais skaičiavimais, didžiausia žala avarijos atveju Lietuvai gali siekti 50 mln. Lt, todėl draudimo suma yra pakankama.
Tačiau, ekspertų pastebėjimu, "LUKoil" projekte rizikos vertinime nurodomas galimas naftos išsiliejimo iš vamzdyno kiekis - 23 kubiniai metrai - yra per mažas, darbo grupės nuomone, tikėtinas kiekis - apie 200 kubinių metrų. Ši aplinkybė turėtų būti įvertinta avarijų likvidavimo plane ir galimos žalos skaičiavimuose.
Anot darbo grupės, tikėtina, kad mažesnis kaip 8 kubinių metrų per dieną naftos nuotekis iš povandeninio vamzdyno gali būti ilgą laiką nepastebėtas ir sukelti didelę žalą aplinkai. Objekto naudojimo taisyklėse turi būti numatytos priemonės tokiai taršai stebėti ir numatyti veiksmai jai nutraukti. Suprojektuota naftos nuotekių aptikimo sistema priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.
Kelis trūkumus turi ir lokalinio avarijų likvidavimo plano projektas - išsiliejimų lokalizavimo ir naftos surinkimo jūroje darbai bus neefektyvūs, kai bangų aukštis viršys 2 m, o tokios hidrometeorologinės sąlygos yra dažnos - apie 24 proc. laiko; nenumatytos avarijų likvidavimo priemonės esant ledo dangai (ledo lytims) jūroje; esant tam tikroms hidrometeorologinėms sąlygoms, naftos dėmė pasiektų Lietuvos teritorinius vandenis per keletą valandų, todėl lokalinis planas negalėtų būti vykdomas; nėra galimybių tiksliai nustatyti nuskendusios, išgaravusios ir į krantą išmestos naftos kiekius.
Anot darbo grupės, prieš tvirtinant lokalinio avarijų likvidavimo plano projektą, šie trūkumai turėtų būti pašalinti arba įmanomai sumažinti. Taip pat būtina užtikrinti operatyvų informacijos perdavimą bei glaudų veiksmų koordinavimą su Lietuvos avarijų likvidavimo pajėgomis. Šiuo tikslu Lietuva turėtų inicijuoti tarpvalstybinio avarijų likvidavimo plano parengimą.
Ekspertai konstatuoja, kad naftos telkinio "D-6" įsisavinimo galimam poveikiui jūros aplinkai įvertinti būtinas detalus esamos būklės įvertinimas Rusijos ir Lietuvos pasienio ruožo akvatorijoje bei nuolatinis abiejų valstybių suderintos monitoringo programos vykdymas.
Premjero Algirdo Brazausko rugsėjį sudarytai darbo grupei telkinio "D-6" įsisavinimo projekto saugumui įvertinti vadovavo Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktoriaus pavaduotojas Raimondas Sakalauskas.
Šiuo metu telkinio "D-6" teritorijoje jau baigta statyti stacionari platforma ir montuojama įranga. Jau paklota apie 10 km jūrinio vamzdyno centrinės dalies. Vamzdyną numatoma pabaigti, išbandyti ir perduoti Rusijos valstybinei priėmimo komisijai iki 2004 m kovo. Pirmąjį gręžinį numatoma pradėti gręžti 2004 sausį. Jį planuojama pabaigti ir pradėti naftos gavybą kovo-balandžio mėnesį. Per 2004 metus ketinama išgręžti 4 gręžinius.
Iš pastatytos platformos numatoma išgręžti 21 gręžinį, kurių vidutinis gylis 2,3 tūkst. metrų. Gręžinius numatoma įrengti per ketverius metus.
BNS
