Čekijoje penktadienį prasidėjo dvi dienas truksiantis balsavimas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Čekija yra septintoji iš 10 šalių kandidačių, balsuojanti dėl stojimo į ES. Prieš savaitę referendumas vyko Lenkijoje. Jos gyventojai, kaip ir anksčiau Maltos, Slovėnijos, Vengrijos, Lietuvos ir Slovakijos rinkėjai jau pritarė savo šalių stojimui į Sąjungą.Estijoje ir Latvijoje referendumai dėl narystės ES vyks atitinkamai rugsėjo 14 ir 20 dienomis. Kipras balsavimo dėl stojimo į ES nerengs.
Tikimasi, kad čekai didele persvara pritars savo šalies narystei ES, ir parlamentas galės ratifikuoti stojimo sutartį.
Balsavimas penktadienį vyks nuo 14 iki 22 val. (15-23 val. Lietuvos laiku), o šeštadienį nuo 8 iki 14 val. (9-15 val. Lietuvos laiku).
Visuomenės apklausos rodo, kad už narystę ES balsuotų 75-80 proc. Čekijos piliečių, ketinančių dalyvauti referendume.
"Sunku įsivaizduoti, kad liktume lyg kokia juodoji skylė, apsupta ES šalių. Mintis, kad Čekijos Respublika nestos į ES, nesuvokiama", - sakė politikos apžvalgininkas Jiri Pehe (Jiržis Pehė), komentuodamas Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos referendumus, kurių metu buvo pritarta narystei ES.
Tačiau jis sakė, kad Čekija išsiskiria tuo, jog jos politinėje scenoje yra stipri eurointegracijos priešininkų stovykla - komunistai, kurie išsaugojo nemažą politinę įtaką, ir net dešiniųjų partija, kuriai priklauso šalies prezidentas, euroskeptikas Vaclavas Klausas. Prezidentas ragino čekus dalyvauti referendume, bet neskatino balsuoti už narystę ES.
Čekijos valdžia baiminasi, kad daug žmonių gali neateiti į referendumą. Panašių būgštavimų būta ir Lenkijoje, bet čia viskas baigėsi gerai - praėjusio savaitgalio referendume dalyvavo beveik 60 proc. tokią teisę turėjusių žmonių.
Nors Čekijos vyriausybė agitacijos kampanijai skyrė 200 mln. kronų (22,4 mln. litų), nesitikima, kad balsuoti ateis daugiau nei 55 proc. rinkėjų. Tačiau ne taip, kaip Lenkijoje ir Slovakijoje, kurioje referendumas vyko gegužės mėnesį, Čekijoje nebūtina, kad balsuoti ateitų ne mažiau kaip 50 proc. rinkėjų.
Kampanijai už ES plėtrą vadovavo socialdemokratų premjeras Vladimiras Špidla ir užsienio reikalų ministras, krikščionis demokratas Cyrilas Svoboda (Cirilas Svoboda).V.Špidla ketvirtadienį, referendumo išvakarėse, per televiziją kreipsis į šalies gyventojus ir paragins balsuoti už eurointegraciją.
Pirmadienį premjeras gyrė lenkus, kurių 75 proc. pritarė savo šalies narystei ES. "Lenkai, kurių <...> patirtis panaši į mūsų, nusprendė pasinaudoti jiems suteikta galimybe", - sakė jis.
V.Klausas pirmadienį paragino rinkėjus dalyvauti referendume, bet neprašė balsavimo biuletenyje palikti žodį "taip". Jis sakė, kad referendumas yra "istorinis momentas, pasitaikantis tik vieną kartą", bet taip pat perspėjo, kad įstojusi į ES Čekija gali prarasti dalį savo suvereniteto.
"Kiekvienas iš mūsų spręsime, ar Čekijos Respublika turėtų atsisakyti svarbios savo suvereniteto dalies <...> mainais į galimybę priklausyti (ES) ir dalyvauti priimant jos sprendimus", - sakė V.Klausas.
Tuo tarpu Čekijos katalikų vyskupai vieningai parėmė šalies narystę ES, trečiadienį sakė Vyskupų konferencijos atstovas spaudai. Tačiau Čekijos Katalikų Bažnyčios hierarchai nepasekė Lenkijos vyskupų pavyzdžiu. Lenkijoje vyskupai paskelbė laišką, kuris buvo skaitomas bažnyčiose ir kuriuo tikintieji buvo raginami dalyvauti referendume.
AFP-BNS
