Britanija ketvirtadienį (03.06) paragino iš esmės pertvarkyti Europos Sąjungos (ES) politiką dėl pagalbos regionams ir išreiškė nuomonę, kad šalys ir regionai turėtų susigrąžinti iš Briuselio teisę valdyti milijardines lėšas.
Britanijos iždo kancleris (finansų ministras) Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) sakė norįs pasukti atgal "dešimtmečius trukusią centralizaciją" ir suteikti 15 šalių bloko regionams didesnę laisvę pasirinkti savo finansavimo prioritetus.
Šis pasiūlymas, kuriuo kėsinamasi į vieną iš svarbiausių ES politikos nuostatų, turėtų Britaniją supriešinti su tomis Europos šalimis, kurios pageidauja labiau centralizuotos Europos ekonomikos ir užsienio politikos. Jis gali sukelti ypač karštus debatus ir dėl to, kad ES kaip tik šiais metais turi tvirtinti naujo 2007-2013 metų biudžeto išlaidas.
Britanija, kuri yra viena pagrindinių ES donorių, būgštauja, kad jai teks padengti milžinišką regioninės politikos sąskaitą, kai 2004 metų gegužės mėnesį prie bloko prisijungs dešimt naujų palyginti neturtingų šalių, daugiausiai iš Vidurio ir Rytų Europos.
"Mes raginame suteikti daugiau teisių mūsų šalies regionams... priimant ekonominius sprendimus", - rašo G. Brownas laikraštyje "The Times". Vėliau ketvirtadienį turėtų būti paskelbtas naujas Britanijos vyriausybės planas dėl ES regioninės pagalbos. Pranešime, kurį parengė aukšto rango kabineto nariai, raginama regioninę pagalbą, kurią dabar gauna tokios šalys kaip Ispanija ar Graikija skirti neturtingoms bloko naujokėms.
"Jei nesiimsime reformų, tai regioninei pagalbai teks skirti milžiniškas papildomas lėšas. Mes visi remiame pagalbą regionams, tačiau, manyčiau, ji turėtų būti nukreipta į Rytų Europą", - teigė šaltinis Britanijos ižde (finansų ministerijoje).
G. Brownas savo ruožtu tvirtino, kad ES plėtra atveria galimybes ir Britanijos regionams. Jis paragino suteikti naujų galimybių regionams priimti sprendimus dėl finansavimo prioritetų per regionines plėtros agentūras (RPA).
Tokį britų pasiūlymą veikiausiai be didelių ginčų palaikys šalys, kurios daugiausiai moka į ES biudžetą, pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija, tačiau pagrindinėms pagalbos gavėjoms - Ispanijai, Portugalijai, Airijai ir Graikijai - jis vargu ar patiks.
Kitais metais prie ES turėtų prisijungti dešimt naujų narių, tarp jų aštuonios Vidurio ir Rytų Europos šalys, o Bulgarija ir Rumunija jomis pasekti tikisi 2007 metais. Išsiplėtusi ES turės skirti gerokai daugiau paramos savo neturtingiausiems regionams.
J. Browno pasiūlymas paskirstyti Briuselio turimas finansavimo galias taip pat gali suerzinti tas Europos šalis, kurios pritaria labiau centralizuotai Europos valstybei.
"Sustabdyti dešimtmečius trukusį centralizavimą nebus lengva. Pirmajame Europos konvento projekte raginama kurti sąjungą, kuri koordinuotų federalinę ekonomikos ir užsienio politiką", - teigė jis "The Times".Britanija įnirtingai priešinasi bet kokioms užuominoms apie "federalizmą" šiuo metu rengiamos Konstitucijos projekte.
Anksčiau G. Brownas griežtai kritikavo ES struktūrinį ir plėtros paktą, kuris reguliuoja Europos bendrosios valiutos veikimą, be to, Londonas negailėjo kritikos ES žemės ūkio politikai.
G. Brownas pasiūlymus parengė kartu su ministro pirmininko pavaduotoju Johnu Prescottu (Džonu Preskotu) ir pramonės sekretore Patricia Hewitt (Patrišija Hiūit).
"Reuters"-BNS
