Beveik tris mėnesius dirbanti Vyriausybė pasirinko biurokratinio Ministrų kabineto modelį ir bent artimiausiu metu nesirengia įgyvendinti nemažos dalies rinkimų pažadų. Taip trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Seimo opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
"Deja, po 15 metų nepriklausomybės turime biurokratų Vyriausybę, kuri neturi aiškių siekių ir ambicingų tikslų, neturi energijos ir noro vesti valstybę į priekį. Tai yra kasdieniniai rutininiai darbai, sprendžiami tarp Briuselio ir Vilniaus, kartais įpainiojant Maskvos įtaką, neturint aiškios krypties", - apgailestavo liberalcentristas.
Pasak jo, Vyriausybė galėjo pasirinkti kelias veiklos kryptis: tapti ambicingu, į ateitį žiūrinčiu Ministrų kabinetu, tvirtai valdyti dabartį arba remtis pilietine visuomene ir priiminėti ne itin populiarius, bet reikalingus sprendimus. Tačiau esą buvo pasirinktas biurokratinės veiklos modelis.
Keturių partijų suformuotos Vyriausybės programą Seimas patvirtino praėjusių metų gruodžio 14 dieną. Pagal Vyriausybės įstatymą per 3 mėnesius nuo tos dienos turi parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Likus mažiau nei savaitei iki įstatymu numatyto termino pabaigos, parlamentarai turi tik priemonių plano juodraštį.
A. Čaplikas trečiadienį šias priemones pavadino "rinkimų pažadų neįgyvendinimo planu". Mat esą maždaug 80 proc. numatytų priemonių tėra "rutininių, standartinių Vyriausybės nutarimų ir įstatymų projektai, kurie, nepaisant Vyriausybės politinės krypties, vis tiek būtų pateikti". Anot parlamentaro, dešimtadalį veiksmų plano sudaro metų metus keliami "budintys klausimai", pavyzdžiui, naujos branduolinės jėgainės ir elektros tilto į Vakarus statyba.
Esą tik likusios priemonės skirtos rinkimų pažadams, iš kurių A. Čaplikas išskyrė mokesčių reformą ir tiesioginių merų rinkimų įteisinimą, įvykdyti.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba yra sutarusi per artimiausius trejus metus sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 33 proc. iki 24 proc. ir įvesti fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau pastarosiomis dienomis net pats Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas suabejojo pastarojo mokesčio reikalingumu.
Pasak A. Čapliko, pristatyti planai tik sukėlė sumaištį versle ir žmonių galvose, bet neatskleidė, kokie pokyčiai iš tiesų bus vykdomi. "Šiandien tvyro tyla, ramybė ir nesupratimas. Reikia verslui ruoštis naujų mokesčių įvedimui ar ne? Bus įvestas nekilnojamojo turto mokestis ar ne?" - retoriškai klausė frakcijos seniūnas.
Opozicija nuogąstauja, kad panašiai gali vykti ir savivaldos reforma. Seimui yra pateikti trys savivaldos modeliai: meras yra tik vykdomosios arba tik atstovaujamosios valdžios vadovas arba jis vadovauja ir tarybai, ir savivaldybės valdybai. Tačiau nei Vyriausybė, nei Vidaus reikalų ministerija šiuo klausimu nėra pareiškusios tvirtos pozicijos.
A. Čaplikas nuogąstavo, kad, Darbo partijai ir Naujajai sąjungai neturint stiprių žmonių savivaldoje, ši reforma taip pat gali baigtis kova viešųjų ryšių erdvėje. "Manau, kad ir šis rinkimų pažadas, kurį deklaravo ir Darbo partija, ir socialdemokratai, po ilgų aptarimų viešumoje, skirtingų nuomonių tarp pačios valdančiosios daugumos partnerių, bus labai ramiai padėtas į stalčių", - spėjo liberalcentristas.
Jo teigimu, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje susiklostė keista politinė sistema: opozicija, neturėdama administracinių resursų ir politinės daugumos valios, aiškinasi euro įvedimo galimybes, socialines pasekmes, žmonių švietimo būtinybę. Tuo tarpu valdančioji dauguma kritikuoja savo priimtus sprendimus.
Pasak A. Čapliko, žmonėms labiausiai rūpinčių pažadų, pavyzdžiui, dėl indėlių ir turto grąžinimo bei kompensacijų už nekilnojamąjį turtą, įgyvendinimas nukeltas į 2008 metų pabaigą. "Tai turbūt reiškia, kad dabartinė Vyriausybė pažadų gausumu, o ne jų įgyvendinimu pradėjo ruoštis kitiems rinkimams", - svarstė frakcijos seniūnas.
ELTA
