Vyriausybės parengto šių metų biudžeto patikslinimo projekto pirmasis svarstymas Seime sulaukė karštų diskusijų ir net radikalių vertinimų tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos pusės.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, komitetai ir Seimo nariai papildomai pateikė pasiūlymų 168,675 mln. litų sumai. Parlamentarų siūlymams įgyvendinti papildomai reikėtų 8,256, komitetų - 131 mln. litų. Siūlymų didinti asignavimus sulaukta ir iš valstybės institucijų.
Nors daugelis Seimo komitetų iš esmės ar bendru sutarimu pritarė patikslintam biudžeto projektui, tačiau itin aršiai jį kritikavo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta, kaltinęs Vyriausybę nusižengus Seimo rezoliucijai ir nenumačiusiai žemės ūkiui papildomai finansuoti 140 mln. litų.
"Mes nesiūlome, bet kategoriškai pasisakome prieš tai, kad žemės ūkio sektoriui būtų skirta lėšų kitų sąskaita", - pabrėžė G. Kniukšta. Kaimo reikalų komiteto nuomone, žemės ūkiui lėšų būtų galima rasti peržiūrėjus valstybės investicijų programą, mažinant valstybės skolos aptarnavimo kaštus, Privatizavimo fondo ar net skolintomis lėšomis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas retoriškai klausė, kas svarbiau - ar virtualus priešas, ar realūs nusikaltėliai, ragindamas didinti policininkų, priešgaisrinės apsaugos darbuotojų atlyginimus, kad jie prilygtų Krašto apsaugos ministerijos sistemos darbuotojų darbo užmokesčiui. A. Sakalas kritikavo prezidento Rolando Pakso netaupumą, kuris į kiekvieną vizitą vežasi didžiules delegacijas.
"Manau, kad Vyriausybė apsvarstys ir pasirinks teisingus prioritetus", - pabrėžė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Pasak Gintaro Šileikio, biudžeto projektas pažeidžia žmogaus teises, nes sprendžiami vienos socialinės grupės reikalai, pažeidžiant kitų grupių interesus.
"Ir jeigu karingai ateitų pedagogai, studentai, gydytojai su skalpeliais, - jų biudžeto eilutė irgi padidėtų", - neabejojo parlamentaras, gėdingu pavadinęs siūlymą skirti papildomai lėšų Seimui ir Prezidentūrai.
Už siūlymus sumažinti finansavimą Panevėžyje įgyvendinamiems projektams G. Šileikis sakė svarstysiąs galimybę parengti nepageidautinų Panevėžyje politikų sąrašą.
"Biudžeto koregavimu siekiama užgesinti gaisrus, nors skirstomos lėšos negautos iš ekonomikos augimo. Tai rodo, kad mokesčių administravimas negerėja", - svarstyme akcentavo Kęstutis Glaveckas.
Dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo, kai dalis asignavimų "nusėda" valdininkų kišenėse, sklypų "vogimo" aferų jis siūlė panaikinti Žemės ūkio ministeriją ir įsteigti nedidelę ir modernią Kaimo reikalų ministeriją.
Parlamentarai labiausiai abejojo, ar žemės ūkiui skirti pinigai nors kiek pagerins ūkininkų padėtį, ar pasieks juos, ar bus efektyviai panaudoti.
Koreguojant valstybės biudžeto finansinius rodiklius Vyriausybė siūlė perskirstyti 188,3 mln. litų, iš kurių 103 mln. litų pasiūlyta papildomai skirti žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
2003 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimą Seimas numato priimti iki liepos 4 dienos.
ELTA
