Lietuvoje kalėdinį ir naujametį šurmulį užgožė rinkimų triukšmas. Jame leitmotyvu skamba mitas, kad politinis elitas bijo sparnuotojo teisuolio Rolando Pakso. Naujojo Lietuvos gelbėtojo įvaizdį kuriantys berniukai vis labiau gąsdina tautą mįslingomis apokalipsėmis, pavojais ir baimėms, žadėdami tvirtą Baltarusijos diktatoriaus vertą tvarką.
Vaizdo klipuose gelbėtojo Pakso komanda kuria naują herojų, sklandantį padebesiais, demonstruojantį karžygišką drąsą. Viename rinkimų “paveikslėlyje” pro dramatiškai Lietuvą užgulančius debesis matyti dolerių kupiūros ir “tamsos genijus” Valdas Adamkus. Tai jis yra visų “sąmokslų” prieš “vienišą kovotoją” organizatorius, neleidžiantis išsiskleisti “erelio-gelbėtojo” skrydžiui.
Kituose “vaizduose” švelnus, nuolat verkšlenančio, įsižeidusio berniuko Pakso veidas įgyja rūstaus kovotojo su blogiu išraišką, tvirtai suspaustomis lūpomis, fakelų ir skanduojančių šalininkų fone.
Tačiau politinės atminties nepraradusiems Lietuvos piliečiams dar neišsitrynė kitoks Pakso įvaizdis, kurio vienintelė “kieta” dalis - tvirtai suspaustos partijų piloto lūpos, sunkiai slepiamos ambicijos ir noras bet kokia kaina būti lyderiu. Jei kas tuo suabejodavo, politinis berniukas mesdavo žaislus ir pabėgdavo didvyrio žaisti į kitą smėlio duobę. Dabar jo šalininkai šį dukart ekspremjero ir eksmero, ekskomunisto, ekskonservatoriaus ir eksliberalo blaškymąsi vadina politikos vilkų sąmokslu prieš nekaltą ėriuką.
Dar rinkimų vajaus pradžioje kitas ne mažiau įžeidus berniukas, už diplomatines nesėkmes Adamkaus aplinkai negalintis atleisti Alvydas Medalinskas paskleidė “sąmokslo teorijos” mitą, kurį vėliau apaugino dar baisesnėmis legendomis. Girdi, “sąmokslininkai”, patyrę politikos vilkai tik ir siekė sužlugdyti bet kurį populiaresnį naujoką kaip pavojingą varžovą būsimoje kovoje dėl prezidento posto.
Šiam tikslui buvo nukreiptos visos rinkimų technologijos, įskaitant ir juodąsias, jo siekiant nesibodėta meluoti, nepagrįstai žadėti ir net priimti politinių marginalų paramą. Juk jie neišsigando Pakso.
Visuomenę turėjo šokiruoti nesenas faktas, kad pats ponas Šustauskas pažadėjo Paksui paramą. Kauno rinkėjų šįsyk pagaliau į politikos užribį nustumtas veikėjas į savo partijos gretas priėmė ne tik perbėgėlius, bet ir šešėlinio pasaulio atžalą - paties Henriko Daktaro sūnų, kuris, regis, taps Šustausko partiniu įpėdiniu. Nei pats Paksas, nei jo įvaizdžio kūrėjai, taip uoliai kūrę kovotojo su mafija portretėlį, neišsigando. Jie juk “kieti” vyrukai. Jiems reikia visokių balsų, net ir fašistuojančių marginalų. Tad tiko ir Šustausko “argumentai”. Dar prieš rinkimus Pakso “kūdikis” - Liberalų demokratų partija yra padariusi Lietuvos laisvės sąjungai ir jos lyderiui reveransą.
Kauno savivaldybės tarybos rinkimuose dalyvavusios partijos buvo paskelbusios pareiškimą, kuriame teigiama, kad po rinkimų neis į jokias koalicijas su Lietuvos laisvės sąjunga ar į ją panašiomis partijomis. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir liberalai demokratai. Tačiau jau kitą dieną miesto laikraštyje Liberalų demokratų partijos Kauno miesto rinkimų štabas savo ketinimus atšaukė, nes teigė pasiruošę “griežtai laikytis nustatytos partijos linijos dėl bendradarbiavimo su visomis politinėmis jėgomis, kurių vertybinės nuostatos neprieštarauja Liberalų demokratų partijos programai". Taigi Šustausko nuostatos naujųjų erelių nesutrikdė. O gal todėl, kad jų sąraše buvo daugiausiai teistų asmenų.
Gaila, kad šį faktą pastebėjo tik įžvalgesnieji piliečiai. Tiesą sakant, visiems jau seniai nusibodo skandalingojo gatvės politiko kliedesiai. Tikėtina, kad šis faktas taip greit neišsitrins iš visuomenės atminties, kaip greit pasimiršo tai, kas po praėjusių rinkimų į Kauno valdžią atvedė Šustauską.
Partijų pilotams principai, siekiant išsvajotos valdžios, nerūpi. Akių dūmimo taktika ir strategija, apšviesta fakelų, netikrų erelių kreivų įvaizdžių ir veidrodžių karalystėje apakina. Kad tik praregėjimas nekainuotų per brangiai. Skausminga Kauno politinė patirtis liudija, kad net ir atsukus nugarą politikos marginalams, jų prilipintas etiketes ne taip jau lengva nusiplauti.
