Prieš kelias dienas atsitiktinai sutikau seną pažįstamą. Jis – monarchistas, internete sukūręs erdvę būsimam karaliui.
Lietuvos Karalius
Informacija ruošiama...
Lietuvos Karalystės Rūmai
Informacija ruošiama...
Rojalistinis judėjimas
Informacija ruošiama...
Kažkada esu apsilankęs keliose monarchistų sueigose. Tarp galimų kandidatų minėti Habsburgai ir Urachai.
Vakar tinkladraugė iš Kijevo parašė, kad gavo mano siuntinuką – knygą apie Vasilį Išsiuvinėtąjį (Василь Вишиваний), karališko kraujo Habsburgą, brandintą Ukrainos sostui (nuo mažens jis mokėsi ukrainiečių kalbos, bet Pirmasis pasaulinis karas pakrypo ne Austrijos-Vengrijos naudai). Beje, Habsburgus į Ukrainos sostą kviečia ir mano mylimas tinkladraugis avrom, hipersionistas Avromas Šmulevičius.
Dabar čia nedėstysiu savo požiūrio į Lietuvos monarchijos atkūrimo projektus, kadangi tema yra klampi. Mano nuomone, tai ne tiek politinis, kiek religinis klausimas. Konkreti kandidatūra ne itin svarbi. Beveik bet kurie Europos karališki sėdmenys tinka bet kuriam sostui (atitinkamai galvos – karūnoms). Visi mėlynakraujai – giminės.
Vienas rusų monarchistas vardija kandidatus į Rusijos sostą, tenkinančius Rusijos imperijos andainykščius įstatymus dėl sosto įpėdinystės (beje, rekomenduoju laisvalaikiu perskaityti visą straipsnį):
- Graikijos karalius Konstantinas II ir jo palikuonys (didžiosios kunigaištienės Olgos Konstantinovnos, tapusios Graikijos karaliene, proanūkis);
- Rumunijos karalius Mihajus (Mykolas) I (pagal tėvą – didžiosios kunigaikštienės Marijos, Aleksandro II dukters, proanūkis, pagal motiną – Olgos Konstantinovnos proanūkis);
- Danijos karalienė Margrethe II ir jos sūnūs (didžiosios kunigaikštienės Anastasijos, Nikolajaus I anūkės, palikuonys);
- Nyderlandų karalienė Beatrix ir jos palikuonys (Anos Pavlovnos, Pavelo I dukters, ainiai);
- D. Britanijos sosto įpėdinis Velso princas Charlesas ir Ispanijos sosto įpėdinis Astūrijos princas Felipe (Olgos Konstantinovnos palikuonys);
- Jugoslavijos princai Karageorgievičiai (Marijos, Aleksandro II dukters, palikuonys).
Anot autoriaus, būtent dabartiniai Romanovai netenkina griežtų Rusijos imperijos įstatymų, kadangi nusivažiavo į morganatines (nekarališkas) santuokas. Deramus kandidatus iš Romanovų savo laiku sušaudė bolševikai.
Manau, kad tinkamą kandidatą į Lietuvos sostą irgi galima surasti ne vienoje karališkoje šeimoje. Siekiant apsiriboti reikėtų taikyti atmetimo principą – nesvarstyti apie tuos, kurie neturi Gediminaičių kraujo. Manau, kad Japonijos imperatoriškoji šeima su Gediminaičiais nesusijusi, o dėl Swazilando karalių nebūčiau toks tikras.
Gedimino ir Jėzaus genų mišinys irgi įmanomas. 1380-aisiais riteris Sinclairas, Rosslyno baronas, kurio giminės šaknys driekiasi iki Jėzaus ir Magdalietės, žuvo kryžiaus žygyje prieš lietuvius. Kažin, kiek vaidilučių jam atsispyrė, o kiek – ne? Bet kaip dabar surasti tą Dovydo ir Gedimino giminių ūglį?
Kita vertus, kas iš tos giminystės? Pirmajame pasauliniame kare mirtinai kovojo valstybės, kurių monarchai buvo giminės. Daugelis buvo kažkaip susiję su Anglijos karaliene Viktorija. Mėlynas kraujas buvo maišytas, dominavo vokiečiai. Dabartinė D.Britanijos karališkoji giminė 1917 m. pasivadino Windsorais, kad vokiška jų pavardė Saxe-Coburg-Gotha nepiktintų bendrapiliečių. Romanovų vyriškoji šaka išmirė dar XVIII a., į sostą buvo pakviestas vokietis iš Oldenburgų, pasivadinęs Petru III, tikrasis dinastijos vardas - Oldenburg-Holstein-Gottorp-Romanov.
Rusijos caras Nikolajus II ir Anglijos karalius Jurgis V nusipaveikslavo per Vokietijos kaizerio Vilhelmo II dukters vestuves 1913 m. Kaip sakoma, atraskite 40 skirtumų.
Už metų prasidėjo pasaulinis baltųjų žmonių pilietinis karas, ir daugelis sostų buvo nušluota.
Norintiems nubraukti ašarą dėl Europos karališkųjų šeimų likimų siūlau šią knygelę: Federic Mitterand. Nublokšti ereliai
Vis įsteigiama kokių nors bendrijų, siekiančių gaivinti konfliktų apnaikintą elito solidarumą. Masonai – sena ir garbinga brolija, deja, nesugebėjusi užkirsti kelio, pavyzdžiui, JAV pilietiniam karui. Gettysburgo mūšyje 1863 m. tarpusavyje kovėsi tuntai masonų, 15 tūkst. jų žuvo. Per Jonines reikės dar ką nors gero apie juos parašyti.
Gegužės vidury įvyko eilinis "bilderbergerių" susitikimas. Tuomet tingėjau šią temą gvildenti. Skaitydamas anglišką wiki straipsnį apie Bilderbergo klubą, atkreipiau dėmesį į barono Healey, to klubo organizacinio komiteto nario, prigimtinio D. Britanijos pero, iškilaus leiboristų politiko, mintį:
"Teiginys, kad mes siekiame sukurti vieningo pasaulio vyriausybę, yra perdėtas, tačiau nevisiškai klaidingas. Mes Bilderbergo klube jautėme, kad negalime amžinai kautis tarpusavyje dėl niekų, žudyti žmones paliekant milijonus be pastogės. Taigi mes manėme, kad vieninga pasaulinė bendrija būtų geras dalykas."
Beje, dažnai primenama, kad vienas iš klubo steigėjų, dabartinės Nyderlandų karalienės Beatrix tėvas princas Bernhardas, jaunystėje priklausė nacių smogikams ir SS, tačiau užmirštama pratęsti, kad tapęs Nyderlandų karalienės Julijonos vyru, jis prisiekė kitai valstybei, tad naciams užpuolus Nyderlandus kovojo su Wehrmachtu. Nyderlandų karališkai šeimai pasitraukus į Angliją, Bernhardas negavo darbo sąjungininkų žvalgyboje, užtat pilotavo Spitfire naikintuvą - numušinėjo savo tautiečių vokiečių lėktuvus. O princo Bernhardo brolis Ernstas per visą karą kovėsi Wehrmachto gretose.
Brolis prieš brolį... Nieko naujo. Gediminaičiai – jokia išimtis.
Nedora ne brolį užmušti, bet užmušti jį negarbingai. Kario priedermes kaunantis su savo broliais aiškiai išdėstytos Bhagavadgytoje. (Beje, Vydūno vertimas irgi vertas dėmesio).
Į "bilderbergerių" susitikimus kartais kviečiami eurokomisarai. Jeigu ten kada nors lankysis Lietuvos karalius ar karalienė, galės susirinkusius pavaišinti „Giminių“ dešrelėmis.
---
