Skolintis užsienyje galimybių turi apie 50 didžiausių Lietuvos įmonių, tačiau jos daugiausia finansavimo siekia Lietuvoje. Bankininkai prognozuoja, kad tokia tendencija vyraus ir Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nors komerciniai bankai ėmė didinti paskolų palūkanas ir branginti paslaugas.
Lietuvai tapus ES nare, pasak Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, paskolų rinkos padėtis nesikeis, rašo "Verslo žinios".
Komerciniai bankai žada, kad šiemet paskolų palūkanos didės. Tačiau R.Kuodis prognozuoja, kad, šalyje įvedus eurą, palūkanos šiek tiek mažės, nes nebeliks valiutos kurso rizikos.
Lenkijos banko "Kredyt Bank SA" Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Galvelė teigia, kad po gegužės 1 dienos skolintis svetur pigiau nei Lietuvoje nebus: bendrovė už užsienio institucijai mokamas palūkanas turi mokėti 10 proc. mokestį į šalies biudžetą.
"Nordea Bank Lietuva" Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Raimundas Rapkevičius pritaria, kad po gegužės 1-osios stebuklo užsienio paskolų rinkoje nebus, nes Lietuvos bankininkystės rinkos dalyviai jau yra gana stiprūs: SEB grupė, "Nordea", "Vereins-und Westbank".
"Kiek tik būna geresnių projektų, apie juos iš karto sukasi 2-3 bankai ir kainą siūlo gana gerą. Lietuvoje veikiantys bankai kreditines linijas teikia tokiomis pat kainomis ir terminais, kaip ir užsienio bankai", - teigė R.Rapkevičius.
Pasak "Prime Investment" projektų vadovo Arūno Raščiaus, sunku prognozuoti, kad po gegužės 1 dienos įvyktų esminis lūžis ir Lietuvos įmonės skubėtų skolintis užsienyje.
"Viena vertus, užsienio bankams Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, taps dar patrauklesnė rinka, tačiau skolą administruoti ir klientą iš kitos valstybės aptarnauti yra santykinai brangiau. Todėl labai abejotina, ar tiesiogiai iš Lietuvoje nereziduojančių bankų skolinsis mažos ar vidutinės įmonės", - argumentavo A.Raščius.
BNS
