Baltijos šalių atsargos karininkai praėjusį savaitgalį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame akcentavo perdėto nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vertimo profesionalia armija pavojų. Jų nuomone, perėjus prie sutarčių sistemos armijoje gali iškilti grėsmė šių šalių nepriklausomybei.
Kaip pirmadienį pranešė laikraštis "Eesti Paevaleht", kreipimosi autoriai - šeštadienį vykusio Baltijos jūros regiono šalių karininkų pasitarimo dalyviai - apgailestavo, kad gynybos pajėgų reforma apsiriboja atsisakymu reguliariai šaukti piliečius atlikti būtinąją tarnybą.
Pažymėję, kad gynybos pajėgų reforma Baltijos šalyse stojimo į NATO išvakarėse verta visokeriopos paramos, atsargos karininkai nurodė, kad Šiaurės Atlanto aljansas nereikalauja iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos atsisakyti būtinosios karinės tarnybos ar kurti rezervą.
Pasak jų, pasigilinus į dabartinį Estijos gynybos ministerijos pasiūlytą reformų planą susidaro įspūdis, kad sukūrus NATO greitojo reagavimo pajėgas nebeliks piliečių priedermės ginti savo valstybę.
Estijos atsargos karininkai mano, kad toks požiūris susilpnins šalies piliečių patriotinę dvasią ir norą ginti savo šalį.
Karininkai pažymėjo, kad, pasak aukštų NATO valdininkų, aljansas išties ateis į pagalbą, bet jei nebus organizuojamas reguliarus šaukimas į armiją, kritišku atveju niekas nepuls ginti šalies pirmosiomis valandomis ar dienomis.
Gynybos ministras Margus Hansonas interviu laikraščiui sakė, kad dabartinis gynybos pajėgų reformavimo planas nenumato panaikinti būtinosios tarnybos Estijoje. "Turime rasti optimalią būtinosios ir profesionalios tarnybos armijoje kombinaciją, - sakė ministras. - Ir riba čia pirmiausia priklausys nuo finansinių galimybių".
BNS
