Miesto sportininkų žinios dar neišsemtos. Trumpai aprašysiu situaciją – žurnale „Verslo klasė“, kur turiu rubriką „Miesto legendos“, parašiau straipsnį apie miesto sporto šakas. Jos turi tam tikras taisykles – kokios jos, galite paskaityti štai čia, pirmosiose pastraipose.
Baigęs tekstą supratau, kad aprašiau vos penkias miesto sporto šakas. Nujausdamas, kad jų yra gerokai daugiau, paprašiau skaitytojų atsiųsti man savąsias, už vargą pažadėdamas garbę – publikaciją portale „Balsas.lt“ ir turtus – retą kompaktinę plokštelę „Lithuanian pop/rock/dance music 2006“.
Kaip ir tikėjausi, sporto šakų papildymo sulaukiau. Pirmąją skaitytojų laiškų dalį išpublikavau prie savo paties teksto – norint juos perskaityti reikia stipriai pavažiuoti puslapiu žemyn. Antrąją porciją skelbiu dabar. Beje, jei žinote dar neišvardintą miesto sporto šaką, rašykit. CD jau baigėsi, bet aš surasiu kokį nors kitą gerą prizą.
Ernestas Parulskis
Miesto sportininkas Vaidas J. atsiuntė netikėtos sporto šakos taisykles:
„Dar viena miesto (tiksliau - darbo) sporto šaka – atspėti, ko gali norėti paskambinęs klientas. Mūsų biure, suskambus skambučiui, dar spėjame paspėlioti, ko nori klientas - užsisakyti paslaugą, susižinoti kainas, ar tai konkurentu „patikrinimo“ skambutis, ar šiaip žioplys, kuris nori tik pakalbėti“.
Vaidas J. nerašo, kaip atsiranda sporto laimėtojas, bet galima nujausti, kad tas, kuris per darbo dieną atsėja daugiausiai kartų. Žaidimas nėra labai sportiškas, nes gana daug atsitiktinumo elementų, bet sportininkas turi turėti analitiko sugebėjimų, o tai panašu į šachmatus, reiškia – sportas.
Panašią sporto šaką aprašė Eimuntas Vaičiūnas. Jie kontoroje bando dedukuoti, kas per žmogus spaudžia durų skambutį – ar pagyvenęs paštininkas, ar jauna kurjerė, ar lankytojas, ar jų pačių bendradarbis. E. Vaičiūnas rašo, kad virtuozai atspėja asmenybes labai tiksliai.
Miesto sportininkas Boleslovas Šidlauskas atrado klasikinę miesto sporto šaką, kurioje reikia ir mokėjimo analizuoti ir fizinio miklumo:
„Stovint prie reguliuojamosios perėjos reikia anksčiausiai įžengti į važiuojamąją dalį bei įveikti ją pirmam. Įgudę šios šakos meistrai nepasitenkina vien tik užgesusio žalio žmogeliuko stebėjimu ir laukimu, kol jis užsižiebs - jie stebi eismo situaciją, transporto šviesoforus ir dažnai žaliajam signalui užsidegus jau būna įveikę bemaž pusę distancijos. Tačiau pasitaiko ir nusuktsprandžių, kurie praskuodžia distanciją dar nesant jokios užuominos apie leidžiamąjį signalą. Tokie tipai iš karto diskvalifikuojami ir nustumiami į etapo turnyrinės lentelės dugną, o prie kito šviesoforo jų iškovoti taškai anuliuojami. Įdomiausia varžytis gatvėje, turinčioje daugelį eismo juostų (ypatingą azartą sužadina mūsų miestuose, deja, nesutinkami tramvajai), piko valandomis, nes tuomet nepaprastai daug bandančių prasmukti per geltoną ar raudoną signalą vairuotojų“.
Antroji B. Šidlausko aprašyta sporto šaka vyksta prekybos centruose – mechanizmų ir žmogaus lenktynės. Aš ją taip pat dažnai kultivuoju:
„Tam tikros lyties asmenybių paskatintas lankymasis parduotuvėse gali būti įdomus. Tereikia susirasti "pakeliamuosius" laiptus bei šalia jų esančius tradicinius laiptus. Tikslas - pirmam atsidurti apačioje ar viršuje bei nugalėti kuo daugiau varžovų. Pagal aplinkybes galima pasirinkti elevatorių arba laiptus. Laimėjus patartina sustoti, atsisukti į nugalėtuosius ir palaukti tarp jų esančios apsilankymo objekte kaltininkės. Patartina visomis įmanomomis priemonėmis maršrutą objekto viduje įtakoti taip, kad į jį įeitų kuo daugiau aukštų pakeitimų (savaime suprantama pakeliamaisiais ar tradiciniais laiptais). Todėl reikėtų bent apytikriai išmanyti dažniausiai lankomų mažmeninės prekybos infrastruktūros objektų planus, taip pat vengti objektų, kuriuose pakeliamieji ir tradiciniai laiptai nenaudojami lygiagrečiai kaip aukštų pakeitimo priemonės“.
Bet B. Šidlausko kolekcijos perlas yra ypač netikėtas – tai lenktynės su laiku, kur laimi paskutinis:
„Atvykti darban kuo vėliau, bet laiku. Reikia įvertinti visas (oro, eismo ir t.t.) sąlygas ir atvykti į darbą likus kuo mažiau laiko iki jo pradžios. Laimi tas, kuris atvyksta paskutinis iki darbo pradžios. Patyrę dalyviai dažnai kelyje patikrina savo būklę menamuose laiko kontrolės punktuose (tam tikra sankryža, reklamos skydas, stovėjimo aikštelė, įėjimas į pastatą ir pan.)“.
Miesto sportininkė Milda Kvizikevičūtė atrado gana žiaurų psichologinį sportą, taip pat vykstantį prekybos centruose:
„Taisyklės paprastos: stovėk eilėje( parduotuvėje, vaistinėje, prie bankomato, etc.) kuo arčiau priešais esančio žmogaus tol, kol jis pasislinks į priekį. O paskui artėk prie jo, kol galų gale neapsikentęs galbūt pasitrauks iš eilės. Rezultatas: vienu žmogum mažiau vartotojų virtinėje arba bent jau vizualiai trumpiau atrodanti eilė“.
Na, o kaip kompensaciją M. Kvizikevičūtė atsiuntė humaniško ir šviesaus, skirto senjorams sporto taisykles:
„Atmink ir parodyk žinias. Tai taip pat savotiškos lenktynės, labiau paplitusios tarp vyresnio amžiaus moterų, nors šios sporto šakos apraiškų galima aptikti ir jaunimo tarpe. Tereikia išvardyti kuo daugiau ligų, kuriomis sergama ar persirgta jau vaikystėje. Tai labiau atminčiai skirta sporto šaka, kadangi reikia prisiminti ligas, kuriomis sergama, visų vaistų pavadinimus(kuo mažiau iškraipytus), jų vartojimą: juk to gali prireikti ir kaimynui/ei ne tik sau. Čia laimi abi dalyvaujančios pusės. Viena turi geresnę atmintį(ir tai parodo), kita- gauna naujų žinių, kurias bus galima panaudoti kitose varžybose“.
Šiandienai papildymų užteks. Jei turėsiu laiko, šeštadienį arba sekmadienį publikuosiu tęsinį, kuriame bus pristatytos Movilo Deivio sportavimas Berlyne, Roberto Stančiko klasikinis spardymas bei šaunus Erikos lenktynių su mechanizmais patobulinimas.
Tai ne viskas. Antradienį arba trečiadienį vėl bus tęsinys su penkiomis negirdėtomis miesto sporto šakomis. Tikrinkite „Gatvės tekstų“ rubriką ir viską sužinosite.
