Niekas nesiginčys, kad Lietuvos jaunimas šiuo metu yra patraukliausia prekė užsienio rinkose. Niekas taip nepakėlė Lietuvos ekonomikos kaip šis produktas. Tai didžiausią pridėtinę vertę sukuriantis produktas, tad, manau, reikėtų panagrinėti šios produkto ypatybes ir verslo niuansus.
Pirmiausia produktas nėra vienalytis ir susideda iš kelių produkto grupių. Mano manymu, galima išskirti keturias pagrindines grupes. Pirmoji ir didžiausią grupę sudaro žemesnio ir vidutinio išsilavinimo eksportuoti lietuviai. Antrai grupei reikėtų priskirti aukštąjį išsilavinimą turinčius produktus. Trečiai grupei priskirčiau specialistus, kurie yra parduodami užsieniui. Ir paskutinei grupei priskirčiau per prievartą eksportuojamus produktus (dažniausiai moteriškosios lyties).
Rinka
Rinka yra didžiulė. Teoriškai visas pasaulis, bet praktiškai visa Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika. Šiose rinkose yra didžiausias pigių eksportuojamų lietuvių poreikis. Rinkoje nėra daug dalyvių. Teoriškai yra daug agentūrų, kurios rūpinasi eksportu, tačiau praktiškai yra tik vienas dalyvis – Lietuvos Vyriausybė. Ši verslo struktūra iš lietuvių eksportavimo gauna didžiausią ekonominę naudą. Todėl ji ir rūpinasi rinkos plėtra bei verslo sąlygų gerinimu. Smulkios agentūros atlieka tik tarpininkų vaidmenį ir mažmeninę prekybą. Visa gamyba ir pelnas sutelkti monopolininkės Lietuvos Vyriausybės rankose.
Konkurentai
Šio produkto konkurentai yra panašios prekės iš kitų Vidurio ir Rytų Europos kraštų, jei kalbėsime apie Vakarų Europos rinką, bei Šiaurinės Afrikos šalių. Šiaurės Amerikos rinkoje konkurencija didesnė. Joje konkuruoja viso pasaulio produktai. Tačiau lietuviški produktai pasižymi aukšta kokybę ir produktas „Lietuvis“ – ne išimtis. Mes galime pasiūlyti mažas kainas ir aukštą kokybę, todėl mūsų produktas yra labai paklausus ir didinti eksporto problemų nebūtų.
Problemos
Eksporto didinimą stabdo tik vienas niuansas – tai gamybos sumažėjimas. Vis mažiau pagaminamą produkto „Lietuvis“ vienetų. Todėl monopolistas bando šią problemą kaip nors spręsti. Pirmiausia tai sprendžiama mažinant vidaus paklausą. Vyriausybė per savo kontroliuojamas verslo įmones (savivaldybes, ministerijas, teismus, mokyklas, ligonines ir kitas valstybines įstaigas) stengiasi kokybiškiausią produktą „Lietuvis 30“ (iki 30 metų) padaryti nepaklausų. Nerašytu susitarimu šio produkto naudojimas šiose įstaigose yra nepageidaujamas ir nepriimtinas. Išimtys daromos tik tuomet, kai produktas „Lietuvis 30“ yra glaudžiai susijęs su ypač svarbiais ir įtakingais vyresniais produktais.
Kitą būdą didinant gamybą siūlo monopolisto „konservatorių“ padalinys. Jie pasiūlė programą 2V. Vykdant šią programą gamyba padidėtų, tik problema, kad produktas eksportui bus tinkamas tik po 20 metų. Tačiau įžvalgi įmonė rūpinasi atsinaujinančiais resursais ir galvoja apie ateities pardavimus.
Tačiau šios priemonės nelabai veiksmingos, nes smarkiai išaugo produkto „Lietuvis 30“ vidaus paklausa. Net po visų Vyriausybės priemonių, paklausa nekontroliuojamai auga. Net išliekantis produkto blokavimas monopolininkės antrinėse įmonėse (savivaldybėse, ministerijose, teismuose, mokyklose, ligoninėse ir kitose valstybinėse įstaigose), nemažina vidaus paklausos. Šią problemą bandoma spręsti importuojant pigesnius produkto analogus „Baltarusis“, „Moldavas“, „Ukrainietis“ ir kitų analogiškų produktų. Gal šios priemonės bus veiksmingos ir vidaus vartojimas bus pristabdytas, o gal net sumažintas.
Nauda
Šio produkto teikiama ekonominė nauda labai didelė. Pelnas yra gaunamas 2 etapais. Pirmiausia pajamos gaunamos jį eksportuojant. Vieni produktai šiame etape neša labai didelę naudą, kiti mažesnę. Antras etapas – tai pajamos iš produkto vartojimo. Eksportuotas produktas net iš užsienio siunčia pinigus į Lietuvą ir taip didina produkto „Lietuvis 30“ pelningumą. Šiame etape irgi vieni duoda didesnę naudą, kiti mažesnę.
Produktų specifika
Pirmoji grupė. Žemesnio ir vidutinio išsilavinimo eksportuoti lietuviai. Jie pirmame etape didelės naudos neduoda, bet antrame etape jie tampa labai pelningi. Tačiau tokių produktų bėda – labai trumpas jų galiojimo laikas. Šie produktai greitai vartotojų yra modifikuojami ir paverčiami į „Vokietis“, „Amerikietis“ ar panašų produktą.
Antroji grupė – tai aukštesnio išsilavinimo produktai. Jie labai panašūs į pirmąją grupę, tik jų galiojimo laikas yra ilgesnis. Šio produkto bėda – jis vis grįžta ir jį po to reikia iš naujo eksportuoti. Taigi pelnas būna su pertraukomis. Šis produktas dėl savo noro grįžti yra mažiau pelningas, o ir jo paruošimas monopolininkui yra brangesnis. Taigi šis produktas duoda mažesnį pelningumą, o savikaina gana didelė.
Trečia grupė – specialistai. Pirmame pelno etape jie didelių pajamų neduoda, bet jie tampa labai pelningi antrame etape. Jie labai dideles pajamas parsiunčia tuomet, kai yra vartojami. Tai labai pelninga produktų grupė.
Ketvirtoji grupė – tai per jėgą eksportuojami produktai. Ši grupė duoda didžiausią pelną pirmame etape. O antrame etape jie naudos Vyriausybei neteikia. Tačiau tai greiti pinigai ir gali labai greitai atnešti pinigų, jei jie reikalingi kokiems ekstra atvejams. Tačiau ši grupė yra labai skausminga ir sukelia didžiulį vidinį pasipriešinimą, todėl Vyriausybė šio produkto pardavimus perleido patikimiems platintojams, kurie ir rūpinasi šio produkto pardavimu užsienio rinkose. Monopolistas gauna tik nelegalias pajams asmeninėms reikmėms.
Apibendrindamas galiu pasakyti, kad tai labai pelninga verslo sritis ir monopolininkė įmonė „Lietuvos Vyriausybė“ toliau naudosis šia verslo sritimi didindama savo pajamas. Jokios kitos verslo rūšys neduoda tokios didelės pridėtinės vertės, todėl ši veikla bus skatinama ir plėtojama. Išsprendus padidėjusios vidaus paklausos problemą, eksportas vėl bus labai naudingas ir pelningas.
