Vakarykštis (10.30) skandalas, kilęs po to, kai Valstybės saugumo departamentas supažindino Seimo vadovybę su informacija, liudijančia prezidento patarėjų ir Rusijos kriminalinių struktūrų ryšius, kelia šiokią tokią nuostabą. Tarsi tai kam nors būtų naujiena.
Gerai pamename, kad dar per prezidento rinkimų kampaniją buvo nuolat kalbama apie neaiškios kilmės pinigus, remiančius Rolandą Paksą. Jų rusiška kilmė, nors formaliai neįrodyta, buvo pakankamai aiški.
Apie tamsią ir neaiškią Remigijaus Ačo, prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, reputaciją prabilta nuo pat pirmosios jo darbo dienos. Tad klausimo, ar kils skandalas, nebuvo. Bent jau tiems žmonėms, kurie sekė žiniasklaidos pateikiamą informaciją. Klausimas buvo - kada tas skandalas kils?
Todėl nerišli prezidento šneka apie kažkokį neaiškių jėgų rezgamą sąmokslą kelia tik liūdną šypseną. Nes jeigu tas sąmokslas egzistuoja, tai jį rezga ne kokios nors nežinomos jėgos, o visai konkretūs Anzoras Kikališvilis, Jurijus Borisovas ir Remigijus Ačas.
Tie, kuriems labai nepatinka dabartinis Valstybės saugumo departamento vadovas. Ir tie, kurių balsai girdisi telefonų pokalbiuose, su kuriais Valstybes saugumo departamentas vakar supažindino Seimą.
Tuo tarpu Lietuvoje vyksta ne sąmokslas, o normalus specialiųjų tarnybų darbas. Priminsiu, kad dar vasarą Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus, duodamas interviu savaitraščiui “Veidas”, aiškiai pasakė - Jurijaus Borisovo ir “Avia Baltika” veiklą saugumas stebėjo, stebi ir stebės ateityje. Ir jokie jo ryšiai su prezidentu saugumo darbui įtakos neturės. Be to, stebės Jurijų Borisovą ne vien Lietuvos, bet ir mūsų sąjungininkių specialiosios tarnybos. Matyt, suinteresuoti asmenys šio interviu neskaitė. O jeigu skaitė, tai nepatikėjo. Už ką dabar skaudžiai, bet pelnytai nukentėjo.
Normaliai, be jokių sąmokslų Lietuvoje veikia ir aukščiausia valstybės valdžios institucija - Seimas. Būtent Seimo vadovybę, kaip ir priklauso tokioje delikačioje situacijoje, kai šešėlis krinta ant artimiausio prezidento patarėjo, pirmiausia informavo Valstybės saugumo departamento vadovybė.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas apie tai informavo prezidentą ir premjerą, o po to ėmėsi to, ką ir turi daryti demokratiškai išrinktas demokratinės valstybės parlamentas - formuoti tyrimo komisiją. Nes visi puikiai suprantame, kad tais atvejais, kai artimiausiems valstybės vadovo patarėjams gresia kaltinimai ryšiais su nusikaltėliais, o gal net valstybės išdavimu, vien teisėsaugai tyrimo patikėti negalima. Tai, deja, jau politika. Vadinasi, greta teisinio turi būti duotas ir politinis įvertinimas.
Tačiau svarbiausia, ką turi padaryti visos valdžios institucijos, - tai kuo greičiau pradėti saugumo pateiktos informacijos išslaptinimo procedūrą. Negalima leisti, kad ir toliau visuomenė būtų maitinama tik informacija, gauta iš įvairių pareigūnų pokalbių nuotrupų ir užuominų. Kai kalbama apie prezidento reputaciją, jokių dviprasmybių neturi būti.
Todėl pirmiausia, ką dabar turėtų daryti Rolandas Paksas ir jo patarėjai - ne neegzistuojančių sąmokslų ieškoti, o pareikalauti, kad saugumo įrašytų pokalbių turinys taptų žinomas visuomenei. Nuo pradžios iki pabaigos. Nuo pirmo iki paskutinio žodelio bei atodūsio.
Tai būtų geras viešumo ir demokratijos egzaminas Prezidentūrai. Specialiosios tarnybos šiame skandale išlaikė profesionalumo egzaminą, Seimas įrodė esąs demokratijos šalyje garantu. Dabar atėjo egzamino Prezidentūrai eilė.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją
