Pilietinio karo apimtos Liberijos prezidentas Čarlzas Teiloras (Charles Taylor), nusileisdamas JAV spaudimui, atsistatydins pirmadienį, tikėdamasis padaryti galą 14 metų beveik be pertraukos vykstančiam pilietiniam karui.
Mažiausiai 2 tūkst. žmonių žuvo ir šimtai tūkstančių tapo pabėgėliais nuo birželio pradžios, kai prieš Č. Teilorą kovojantys maištininkai pradėjo Liberijos sostinės Monrovijos puolimą.
Būsimasis šios Vakarų Afrikos šalies lyderis, dabartinis viceprezidentas Mozė Bla (Moses Blah), sekmadienį pareiškė esąs "šimtu procentų tikras", jog po prezidento atsistatydinimo sugebės atkurti šalyje taiką - nedelsiant į savo namus pasikvies maištininkų vadus.
"Tai baigėsi. Mes turėtume sudėti ginklus ir surūkyti taikos pypkę, - sakė M. Bla, kurį maištininkai apibūdina kaip dar vieną Č. Teiloro "senosios gvardijos" atstovą. - Aš netrokštu būti prezidentu, aš kviečiu juos suvienyti šalį", - žurnalistams pasakė būsimasis valstybės vadovas.
Nuo 1989 metų, kai Č. Teiloras pradėjo karą su žiauria diktatūra, Liberijos pavadinimas tapo anarchijos ir chaoso sinonimu. Spėjama, kad per kruviną pilietinį konfliktą gyvybės neteko mažiausiai ketvirtis milijono žmonių.
Tik dalį sostinės Monrovijos kontroliuojančiam Č. Teilorui, kuriam JAV prezidentas Džordžas V. Bušas (George W. Bush) liepė atsistatydinti ir kurio už karo nusikaltimus ieško Jungtinių Tautų (JT) tribunolas, beveik nėra pasirinkimo: atsistatydinti arba kovoti iki galo. Iki šiol jis teigė, jog pasitrauks, kai tik į šalį atvyks Vakarų Afrikos taikdariai, užtikrinsiantys tvarką ir saugumą. Pirmieji taikdariai iš Nigerijos savaitės viduryje atvyko į į Monroviją, kur juos džiaugsmingai pasitiko šimtai tūkstančių nuo karo pavargusių žmonių.
Vakarų Afrikos diplomatai teigia, kad M. Bla prezidento poste liks galbūt tik kelias dienas, kol per Ganoje vykstančias taikos derybos Č. Teiloro judėjimo atstovai, maištininkai ir politikai susitars dėl pereinamojo laikotarpio prezidento kandidatūros.
Reuters-ELTA
