Giedrė POTELIŪNAITĖ
Neseniai Vilniaus apygardos teismas atvertė daugiau kaip 100 tomų apimties bylą, kurioje kaltinami su įvairiomis nusikalstamomis grupuotėmis siejami asmenys, nusikaltimus darę 1992-2001 metais. Šią bylą tyrė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai, priklausantys policijos generalinio komisaro sudarytai specialiai grupei, tiriančiai Kauno miesto organizuotų nusikalstamų susivienijimų padarytus nusikaltimus. Bylą tikimasi išnagrinėti iki birželio pabaigos.
Tai ne vienintelė tokia svarbi byla, nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti prieš 12 metų "žaliųjų" gaujos padarytus nusikaltimus. Byla taip pat perduoda Vilniaus apygardos teismui. Šeši šios gaujos nariai 1996-1998 metais rengė ir dalyvavo plėšimuose bei nusikalstamuose susivienijimuose. Pastarasis nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų.
Iki pat šiandien teisėsauga, narpliojanti prieš keliolika metų Kaune įvykdytas žmogžudystes, vaikosi ir Henriką Daktarą, kuris ieškomas ir dėl to, jog paaiškėjo naujų su verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymais 1996 metais susijusių duomenų. Teismas vis dar nagrinėja ir Panevėžio "tulpinių", Klaipėdos "gaidjurginių", kitų prieš dešimtmečius įvykdytus labai sunkius nusikaltimus. Kol geriausios pajėgos aiškinasi, kas buvo ankstesniais laikais, išaugo nauja labai įžulių nusikaltėlių karta. Pasigirdo balsų, kad teisėsauga turėtų palikti ramybėje jau nuo arenos nuėjusius nusikaltėlius ir daugiau laiko skirtų naujųjų gaudymui. Ar teisinga tokia nuomonė?
Gintautas Žukauskas, Kauno policijos Nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas:
- Tikrai nemanau, kad teisėsauga, tirdama senesnius nusikaltimus, elgiasi blogai. Visi tie nusikaltimai yra sunkūs arba labai sunkūs, todėl ataskaitas su duomenimis apie juos sudėti į stalčius gal ir būtų patogiausia, bet tikrai neprotingiausia. Privalu grįžti atgal ir išspręsti viską iki galo, įvykdyti teisingumą, o ne "nurašyti" viską praeičiai. Dabartiniai nusikaltimų tyrimai dėl to tikrai nenukenčia.
Rolandas Povilaitis, policijos pareigūnas:
- Nagi reikėtų nebausti tų, kurie žudė, plėšė ir dalyvavo vykdant kitus sunkius nusikaltimus? Juk koks skirtumas, kada tai buvo padaryta - faktas, kad tai buvo ir tai turi būti iki galo išaiškinta. Žinoma, situacija policijoje pastaruoju metu nelabai gera, tačiau sunkių nusikaltimų tyrimai neturėtų dėl to būti nutraukti ir pamiršti.
Vidmantas Briedelis, ekonomikos ir finansų mokslų daktaras, dėstytojas:
- Nesvarbu, kada padarytas nusikaltimas, jį padarę asmenys turi sulaukti bausmės. Labai džiugu, kad mūsų teisėsauga nenuleidžia rankų, tiria praeityje įvykdytus sunkius nusikaltimus ir pagaliau nubaudžia tuos, kurie juos organizavo ar juose dalyvavo. Manau, kol kas Lietvuoje užtenka ir policijos pareigūnų, ir teismų sistema veikia gerai, kad visi spėtų tirti ir senus, ir šiandieninius nusikaltimus.
Vladas Kavaliauskas, pensininkas:
- Nežinau, ką ir kaip jie tiria, bet dabar gyventi ypač nesaugu. Baisu palikti namus, nes apiplėš, baisu sutemus eitį į gatvę, nes gausi per galvą, baisu bet kuo pasitikėti, nes sukčiai apmulkins. Policija tikrai turėtų mesti didesnes pajėgas kovoti su visais sukčiais ir banditais, o ne žiūrėti, kas ten įvyko kaži kada. Nors, kita vertus, tokius kaip H. Daktaras, irgi nubausti reikia. Tai gal policininkų reikia daugiau į darbą priimti?
Danguolė Paulaitytė, viešųjų ryšių specialistė:
- Aišku, kad gerai, jog tiria nusikaltimus - ar senus, ar naujus - svarbu, dirba ir nesėdi rankas sudėję. Nemanau, kad tai, jog pareigūnai skiria daug dėmesio seniems tačiau sunkiems nusikaltimams, trukdo arba sumažina pajėgumus kovojant su šiandieniniu nusikalstamumu. Esu tikra, jog darbais yra pasidalinta ir kiekvienas žino, ką ir kaip daryti. Belieka pasidžiaugti, kad banditai, net ir seniai nusikaltę, nuo bausmės neišsisuka.
