Seimas pagaliau susivokė, jog, įvedus privilegiją nemokamai per Kuršių marias kelti žmones bei transportą, iš valstybės biudžeto buvo šelpiama privataus kapitalo turinti bendrovė. Politikai dabar žada keisti sprendimą, tačiau nepripažįsta, jog jų klaida valstybei kainavo 11 mln. litų.
Šelpė privatų kapitalą
Seimas žada vėl įvesti mokestį už persikėlimą per Kuršių marias. Vietos gyventojams bei kurortinę zoną aptarnaujančiam transportui už persikėlimą mokėti veikiausiai nereikės.
Nors siūlymui sugrąžinti mokestį už perkėlimą pritaria ir Susisiekimo ministerijos vadovybė, nei politikai, nei Susisiekimo ministerijos vadovybė nelinkusi įvardyti asmenų, praėjusiais metais paruošusių ekonomiškai nepagrįstą sprendimą.
Susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis įsitikinęs, jog panaikinus mokestį už perkėlimą Vyriausybė parėmė privataus kapitalo turinčią perkėlimo įmonę "Smiltynės perkėlos". Jis sako nepamenantis, kokios nuomonės laikėsi, kai Seimas priėmė sprendimą, jog už persikėlimą į Neringą turi apmokėti valstybė.
Dabar ministras teisinasi, jog tokių srautų į Neringą niekas neprognozavo, todėl esą neverta ieškoti netobulo sprendimo kaltininkų.
Skatino turizmą?
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus taip pat nepripažįsta, kad valstybė, už nemokamas poilsiautojų keliones į Kuršių neriją sumokėjusi beveik 11 milijonų litų, švaistė pinigus. Sekretorius aiškino, jog pernai priimtas sprendimas buvo savotiškas turizmo ir verslo paskatinimas.
Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas tikina, jog iš valstybės biudžeto bendrovei skirti 11 mln. litų buvo ne nuostoliai, o išlaidos.
Tuo tarpu uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius sako, kad šis Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komiteto narių susidomėjimas yra pavėluotas mažiausiai 1,5 metų. Jo manymu, tartis ir svarstyti reikėjo priimant ankstesnį sprendimą, o "šiandien tik skinami negero sprendimo vaisiai".
"VL Vakaro žinios"
