Po vakarykščių (11.10) rungtynių galima lengviau atsikvėpti. Juk nepavydėtina padėtis komandoje vertė bijoti, kad “Žalgiris” turnyro pradžioje atsidurs lentelės dugne ir paskui turės ilgai keberiotis aukštyn. Vis dėlto net dabartinėje situacijoje kauniečiai nėra viena iš silpniausių grupės ekipų. Pergalė išvykoje 86:76 prieš AEK tai puikiai patvirtina.
Iš karto į akis krito noras išnaudoti priekinę liniją. Rungtynėse su “Maccabi” ji išnaudota labai silpnai. Vakar Tanoka Beardas nuo pat pradžių ėmėsi iniciatyvos. Tokių atvejų, kad priešininkai švariai sustabdytų Tanoką, gavusį kamuolį netoli krepšio, beveik nebuvo. Nebent vidurio puolėjas pats pramesdavo iš patogių padėčių. Reikia pagirti ir Paulių Jankūną. Nors gavo penkias pražangas, jis po krepšiu iš esmės nenusileido Quadrei Lollisui, vienam iš geriausių Eurolygos kovotojų dėl kamuolių. Turint omenyje, kaip Tanoka traiškė gynybą, peršasi mintis, kad jis vis dėlto per mažai buvo išnaudotas.
Kai aktyviai žaidžia ir patys, nelaukdami, kol geras progas sukurs gynėjai, taškus pelno aukštaūgiai, puolime atsiveria visai kitos erdvės. Lengvesni krepšininkai gauna daugiau laisvės. Ir atvirkščiai. Matėme, kaip “Žalgirio” gynėjai buvo prigriebti rungtynėse su “Maccabi”. Vakar erdvės pakako ir kauniečiai puikiai ja pasinaudojo, pataikydami iš toli ir iš vidutinių nuotolių.
Skeptiškai vertintas Robertas Packas po šių rungtynių turbūt taps vienu iš sirgalių numylėtinių. Nenuneigsi, žaista puikiai. Individualiai stipraus amerikiečio žaidimo stilius ypač tinka dabar, kai komandoje nedaug krepšininkų, nuolat pelnančių taškus. Be to, matyti, kad naujasis įžaidėjas geriau jaučiasi greitame puolime nei Eduardo Cota. Kontratakos buvo viena iš nedaugelio silpnųjų jo pusių. Kita vertus, anksti labai girti R. Packą. Jis puikiai atliko savo darbą, bet dar reikia pažiūrėti, kaip prisitaikys prie naujos situacijos, kai sugrįš traumuoti žaidėjai ir pačiam reikės mažiau imtis iniciatyvos. 2 rezultatyvūs perdavimai ir 8 klaidos per rungtynes su AEK nėra geras rodiklis įžaidėjui.
“Žalgiris” dažnai pralaimėdavo kovą po savo krepšiu. Tai neleido kauniečiams nutolti, tačiau AEK spurto pirmo kėlinio pabaigoje pagrindinės priežastys, mano nuomone, kitos. Visų pirma žalgiriečiai individualiai nesusitvarkė su geriausiai atakuojančiais graikų krepšininkais. Mindaugas Timinskas paleisdavo Tobey Bailey, o Nikosas Zisisas nuolat palikdavo už nugaros Vidą Ginevičių. Būtent individualiais prasiveržimais ir rėmėsi AEK puolimas pirmame kėlinyje.
Antra, vienu metu aikštėje pasirodžius Artūrui Javtokui ir Martynui Andriuškevičiui, visiškai dingo kauniečių iniciatyva po krepšiu ir sutriko puolimas. Matyt, Eurolygos rungtynėse šie krepšininkai neturėtų žaisti kartu. Be to, pamatėme, jog eilinį kartą V. Ginevičius sutriko, likęs aikštėje vienas be R. Packo. Grįžus į aikštelę amerikiečiams, žaidimas susitvarkydavo.
Pirmąją problemą Antanas Sireika išsprendė savalaikiškai ir greitai. Antrame kėlinyje kauniečiai pradėjo gintis zona, o tai leido pažaboti bandymus prasiveržti individualiai. Graikai turėjo labai daug progų mesti iš toli, tačiau pataikė tik 5 metimus iš 28. Jų aukštaūgiai vienas prieš vieną žaidė retai. Taigi ilgą laiką AEK puolimas buvo visai neproduktyvus.
Kitą ketvirtadienį laukia rungtynės namie su Liublianos “Union Olimpija”. Štai kur komanda, kelianti nemalonius prisiminimus. Per visas keturias iki šiol Eurolygoje žaistas rungtynes ji nepaliko “Žalgiriui” jokių šansų. Beveik visi ekipų žaidėjai ir treneriai nuo to laiko pasikeitė, taigi laikas keisti ir pergalių santykį. Juolab kad “Union Olimpija” gali būti viena iš pagrindinių “Žalgirio” varžovių kovojant dėl patekimo į kitą etapą. Laimėti namie tiesiog būtina.
