Praeitą savaitę finansų rinkas sujudino JAV finansų ministro Johno Snow žodžiai, kad dolerio “stiprumas” vyriausybės sąmonėje jau nesiejamas su jo verte kitų valiutų atžvilgiu, o savo šalies valiutos kurso kritimą pavadino “gana kukliu”. Pirmadienio (05.19) rytą dolerio kursas euro atžvilgiu nukrito 1,4 proc.
Gegužės 17-18 dieną Prancūzijoje vyko Didžiojo aštuoneto finansų ministrų susitikimas. Tačiau bendrame susitikimo pranešime apie situaciją valiutų rinkoje neužsimenama. Tiesa, J. Snow, kalbėdamas su žurnalistais pareiškė, kad JAV ir toliau laikysis “stipraus dolerio” politikos, kuri dabar suprantama kitaip. Pasak JAV finansų ministro, “dolerio stiprumą” reiktų sieti su visuomenės pasitikėjimu, patogiu konvertavimo būdu, noru turėti vertingą ir gerai nuo padirbinėjimo apsaugotą valiutą, tokią kaip, tarkim, spalvotoji 20 dolerių kupiūra. Kai žurnalistai J. Snow paklausė, ar dolerio stiprumas priklauso nuo jo rinkos kainos kitų valiutų atžvilgiu, ministras patylėjo ir atsakė: “Mes kalbame [tik] apie anksčiau išvardytus aspektus”.
Tačiau reikia prisiminti, kad šių metų pradžioje paskirtas finansų ministru J. Snow pareiškė remiantis stipraus dolerio politiką. Pareigūnas teigė, kad Jungtinių Valstijų ekonominė padėtis po daugelio sukrėtimų ima krypti į gerąją pusę.
"Aš remiu stiprų dolerį, - iš anksto parengtoje kalboje Senato finansų komitetui sakė J. Snow. - Stiprus doleris išreiškia šalies interesus".
Po šio pareiškimo žiniasklaidoje pasirodė žinių, kad JAV Federalinių rezervų sistemos pirmininkas Alanas Greenspanas pasisako už stiprų dolerio kursą.
"Taip, jis pasakė visiškai aiškiai”, - "Reuters” naujienų agentūrai sakė Vokietijos ūkio ir darbo ministras Wolfgangas Clementas, kai jo buvo pasiteirauta, ar kartais A. Greenspanas nemėgino išsklaidyti jo susirūpinimo dėl JAV ketinimų ir toliau išlaikyti žemą dolerio kursą. Tad kokia tuomet JAV politika dolerio atžvilgiu?
Euro kursas dolerio atžvilgiu rekordinę 1,1899 dolerio kartelę buvo pasiekęs pirmąją 1999-ųjų biržų darbo dieną - sausio 4-ąją, o paskui jis ėmė kristi. Mažiausią savo kainos ribą euras buvo pasiekęs 2000 metų spalio 26 d., kai jis tekainavo 0,8231 dolerio.
Prieš metus garsus pasaulio filantropas ir JAV finansininkas George’as Sorosas pareiškė, kad doleris per keletą metų gali netekti trečdalio savo vertės. Nuo 2002 metų vasario, kai JAV doleris pradėjo nesustabdomai kristi, euro kursas išaugo 35,7 proc., jenos - 13,3 proc., svarų sterlingų - 15,7 proc., Šveicarijos franko - 24,3 proc. Nepaisydamas iškalbingų skaičių, J. Snow šį procesą pavadino tik “gana nežymiu valiutų persigrupavimu”.
1995 metais JAV finansų ministras Robertas Rubinas suformulavo dolerio stiprinimo politiką, kuri ekonominio bumo pabaigoje 1990 metais padėjo išlaikyti žemą infliacijos lygį ir taip atpiginti importą bei pritraukti užsienio kapitalą į JAV rinkas. Nuo to laiko frazė, kad “stiprus doleris yra esminis JAV interesas”, tapo vos ne vieninteliu oficialiu situacijos valiutų rinkoje komentaru, kurį vyriausybė kartoja dar iki šiol. Tačiau nuo 2001 metų JAV ekonomika negali išsivaduoti nuo stagnacijos, be to, jai vis labiau gresia kainų defliacija. Šiandien silpnas doleris yra naudingas Amerikos eksportuotojams, o vis brangstantis importas turėtų sustabdyti kainų kritimą.
Tačiau silpstantis doleris kelia ir vieną pavojų: greitai pingantys JAV aktyvai netenka patrauklumo, juo labiau kad dėl mažų JAV procentinių tarifų jie yra lengviau prieinami nei, tarkime, Europoje ar kitose augančiose rinkose. Ne tik užsienio, bet ir dauguma Amerikos investuotojų savo lėšas jau ėmė investuoti už JAV ribų.
