Valstybės saugomos teritorijos atsidūrė Lietuvos kariuomenės taikiklyje - Molėtų bei Švenčionių rajonų savivaldybės jau gavo premjero nurodymus skubiai parengti reikiamus dokumentus ir perduoti Krašto apsaugos ministerijai 6 žemės sklypus Labanoro regioniniame parke.
Kaip rašo dienraštis "Lietuvos rytas", Labanoro girioje ir šalia jo esančiuose draustiniuose esantys 6 sklypai užima beveik 100 hektarų plotą, juose planuojama dislokuoti artilerijos batalioną.
Dienraščio teigimu, po to, kai ši žemė taps Krašto apsaugos ministerijos nuosavybe, čia bus dislokuotas artilerijos batalionas, išdėstyti pabūklai. Kariai mokysis šaudyti artilerijos pabūklais, kurie bus užtaisyti koviniais sviediniais.
Artilerijos ugnis per mokymus būtų nukreipiama į Pabradės poligono taktikos lauko vidurį.
Nuotolis tarp taikinio ir mokomųjų ugnies pozicijų sudarytų 10 ir daugiau kilometrų.
Būsimame ugnies pozicijų rajone numatoma iškirsti medžius bei krūmus, išrauti kelmus, suarti žemę.
Molėtų ir Švenčionių rajonuose įsteigus naują karinių pratybų bazę, čia važinėtų karinė technika. Todėl būtina suplanuoti kelius šiai technikai privažiuoti.
Dienraščio teigimu, vienas kariškiams patikęs sklypas Molėtų rajone įsiterpęs tarp Labanoro regioninio parko Ešerinio ir Salduškio draustinių. Kitas ribojasi su Maldžiūnų draustiniu. Šalia - Juodežerio, Kuliakampio, Krakinio-draustiniai, kuriuose taip pat saugomi reti augalai ir gyvūnai.
Mokomųjų artilerijos atakų zona apimtų ir Lakajos kraštovaizdžio draustinį, per kurį driekiasi tarptautinis vandens turizmo maršrutas Lakajos upe.
Prie pat Kanio ežero, kurio pakrantėse greitai turėtų aidėti pabūklų griausmas, yra poilsio zona. Čia lankosi daug turistų.
Artimiausiais kariškių kaimynais naujame poligone taps Maldžiūnų bei Girinių kaimų gyventojai. Senųjų gyventojų šiuose kaimuose liko nedaug. Dauguma jų trobų paverstos poilsiavietėmis.
Nauji žemės plotai, kurių prašo kariškiai - netoli kariuomenės centrinio Pabradės poligono. Prieš keletą metų poligonui buvo paskirta papildomai žemės. Dabar jis užima daugiau nei 8 tūkst. hektarų.
"Mums jų nepakanka, nes reikia vykdyti manevrus ir ugnimi, ir judant. Artilerijos padaliniai turėtų šaudyti įvairiais kampais. Negalima mokyti, kai į tą patį rajoną galima šaudyti tik iš vienos pozicijos. Toks mokymas nekokybiškas", - paaiškino Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadovas pulkininkas Romas Žibąs.
Karinės pratybos, panaudojant papildomas ugnies pozicijas, bus vykdomos pagal bendrą Lietuvos ir Danijos projektą.
Rukloje jau kuriamas nuolatinės parengties brigados artilerijos batalionas. Jo kariai vyks į Pabradę šaudyti iš artilerijos pabūklų. Danų išmokyti lietuviai mokys kitus ir rengs pratybas.
Pasak R.Žibo, kiekvienas naujas sklypas yra ne kartą apžiūrėtas - viskas suderinta ir su aukščiausia, ir su vietos valdžia.
Dėl kiekvienos aikštelės buvo gautas arba urėdijos, arba savivaldybės pritarimas.
"Mus šokiravo šis kariškių planas. Negalime jam pritarti. Jei tai padarytume, pažeistume daugybę įstatymų", - teigė Molėtų meras Valentinas Siundys.
Praėjusią vasarą gavusi A.Brazausko pavedimą perduoti kariškiams sklypus, Molėtų valdžia neskubėjo jo vykdyti.
"Rugsėjį prasidėjo Krašto apsaugos ministerijos ataka. Pareigūnai skambino ir reikalavo greičiau tvarkyti žemės dokumentus. Spalio l dieną sklypai jau turėjo būti perduoti ministerijai", - "Lietuvos rytui" aiškino savivaldybės darbuotojai.
Molėtiškių pusėje prieš kariškių užmojus kovoja Labanoro regioninio parko vadovybė, Utenos miškų urėdija ir Utenos aplinkos apsaugos departamentas.
Visų šių institucijų tvirtinimu, norint paklusti premjero nurodymui, reikėtų pažeisti Saugomų teritorijų, Miškų, Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų, Laukinės gyvūnijos, Laukinės augalijos įstatymus ir dar daug šalies bei tarptautinių teisės aktų.
Anot pulkininko R.Žibo, kariškiai ir ekspertai žemes ne kartą apžiūrėjo.
"Nei čia žemė suarta, nei miško yra. Vienas kitas paukštis praskrenda, zuikis prabėga. Viename plote yra miško, bet jis pramoninis, jį galima iškirsti. Urėdija jį iškirs ir aikštelė gali būti atiduota kariškiams", - teigė karininkas.
Tuo tarpu Molėtų savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Misiūnienė "Lietuvos rytui" sakė, kad tose vietose, kurias išsirinko kariškiai, yra daug sodybų ir poilsiautojų.
Pulkininkas R.Žibas neneigė, kad artilerijos pabūklų ugnis kelia didelį triukšmą, sklindantį dešimtis kilometrų, tačiau manoma, kad tai neturėtų kelti didelių rūpesčių, kadangi mokymai vyktų tik keletą kartų per metus.
Premjeras A.Brazauskas "Lietuvos rytui" teigė tik prieš kelias dienas sužinojęs, jog vienas iš šešių sklypų yra draustinyje. Jo žiniomis, kitos žemės rūpesčių nekelia.
"Jeigu ten saugoma teritorija, sklypas bus perkeltas į kitą vietą. Dabar svarstome, kur ji galėtų būti", - sakė premjeras.
Paklausti, kaip kariškių žygį į draustinius vertina kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis, Lietuvos kariuomenės atstovai dienraštį informavo, kad jau gauti visi būtini aplinkos apsaugos pareigūnų leidimai.
"Jeigu žemės nebus perduotos ministerijai, juk niekas nedraudžia dalinio vadui sudaryti sutartį su vietos valdžia ir vykdyti numatytą mokymų programą", - dar vieną galimybę atskleidė R.Žibas.
BNS
