Kažkada buvau jaunas. Tada, pavydžiai žiūrėdamas, kaip tįsta mano kolegų veidai beklausant stebuklinių pasakų apie Leniną, ir klausydamas, kaip visi pagal DJ Gorbačiovo setą “Perestrojka” deda rankas į orą, supratau, kad man lemta būti selebričiumi. Garsūs vardai mane veikia kaip viagra, todėl buvau pats pirmas, nusipirkęs marškinėlius “Fcuk me, I will make you famous” ir kai tik išgirdau apie vakarėlį “Courtney Love” (03.19), iškart nubėgau į “Intro:” pusę.
Bilietų Panelė nežino, su kuo šneka, nežino, kad aš be 5 minučių pirmasis vyras ant “Stiliaus” viršelio, drįsta mane prie sąrašo sulaikyti. Dabar peršokim šiek tiek į priekį (http://www.audiolabs.it/docs/refman/img/ff.gif) - čia pasirodo, kad sakiau visai kitą pavardę, nei kad buvau užrašytas, bet viduje vis tiek stoviu. Tai įtaka. Gražuole, ant kurios krūties jums pasirašyti?
Courtney, deja, nematau, nors jau buvau surepetavęs jai sakyti, kad aš jos didžiausias gerbėjas ir kad siūlau jai bendrą projektą: ji man pasiperša, po to susileidžia heroino ir nusišauna, ištuštindama visą Kalašnikovo apkabą. Tik mažame televizoriuje šmėžuoja Courtney veidas iš per LNK transliuoto filmo “Visuomenė prieš Larį Flintą” įrašo. Kur Courtney, Vygandai Šimbeli, klubo vadove? Mano vaikinai (http://www.hollywoodjesus.com/movie/lotr_fellowship/56.jpg) gali prisistatyti dar prieš tai, kai aš sugalvosiu jiems paskambinti... “Courtney Love ketvirtadienį buvo areštuota Niujorko naktiniame klube, uždarame vakarėlyje, kai ji metė mikrofono stovą į minią ir sužeidė žmogų. Ji labai gailisi, kad neatvyko”, - teisinosi V. Šimbelis.
O iš diskžokėjo tribūnos bando prabilti “New Jockey”, kuris tikriausiai net pats nežino, kas jis toks yra. Tragiško likimo herojus skelia monologą devintojo dešimtmečio (“80-ųjų”) hitais - AC/DC “Highway to hell” ir Sandros (http://www2.gamsworld.com:3/enigma/media/maria6.jpg) “Maria Magdalena” - o tuščia šokių aikštelė sako jam, kad gal geriau pabandyti rašyti eilėraščius apie gyvenimo prasmę.
Rimą Šapauską jaunuoliai matė per TV, todėl jam stojus raityti savo hauso, kai kurie išropoja į aikštelę ir kruta. Vienas meilės pasauliui ištiktas jaunuolis kursto homofobiją bučiuodamas mano kompanionui Vitui į žandą, o paskui jau ir į kaklą (“Tris kartus”, - pasakos Vitas). Jis tikriausiai pasaulį užsimanė valdyti.
Aplink rankas į kišenes susikišęs sliūkinėja kažkoks lietuviškas Yao Mingas (http://www.asianweek.com/2002_05_31/images/sports_yao1.jpg). Nors Vitas atrodo taip, kad bobutės niekada jo neprašytų per gatvę pervesti (http://www.nkp.lt/img/vitas.jpg), tas Yao Mingas Vitui, išeinančiam iš tualeto, bando kišti rankas į kišenes. Aš Vitą pažįstu, Vitas tikrai nesigviešia ne vietoj besimėtančių ekskrementų.
Susirandu tą, pasirodo, apsaugininką, bestovintį prie įėjimo, ir atsistoju šalia tokia pat poza. Pirmą kantrybės išbandymo raundą jis pralaimi jau po pusminutės ir sėdasi ant kėdės. Kadangi kitos kėdės nėra, prieinu šalia jo ir vėl stoju ta pačia poza, tyliu. Antras raundas tęsiasi dešimt minučių ir jis pabėga.
Iš kolonėlių sklinda kažkokios keistenybės ir atitraukia mano dėmesį (http://dailyramblings.com/images/paulsuspicious.jpg). Ten vaikinas romantišku pasivadinimu Pussyshaver (švelniai tariant, bikinio srities depiliuotojas) senais sintezatoriais dvelkiančią muziką raito, dar užpila šaižių ir triukšmingų gitarų, todėl aš jau stoviu kvailai išsiviepęs (nes man dar sakė, kad ta muzika madinga). “Madinga, madinga, labai madinga, visur madinga, Londone, Berlyne, visose pasaulio sostinėse”, - linksi galva Pussyshaveris. Muzika vadinasi nu-wave electro ir iš esmės yra grįžusi devintojo dešimtmečio sintetika nauju grimu ir naujais rūbais. Šalia rutininio hauso ji skamba visai šviežiai, todėl Pussyshaveriui pamažu vis daugiau darbo atsiranda - jam teks publikai atlikti įžangines glamones, kai į “Gravity” atvažiuos žvaigždūnas Marcas Almondas.
Palauk, kurgi tu bėgi, Pussyshaveri, o kas dėl vardo pasiaiškins? “Tai čia viskas dėl lažybų. Draugas netikėjo, kad aš galėčiau taip gašliai pasivadinti. Šiaip tai labai ilgai tik mūsų kompanijos (“Partyzanai”) pavadinimas nesikeisdavo, o sau kiekvieną kartą vis skirtingus vardus susigalvodavom, bet dabar sustojau prie šio”, - pasakoja ir sako, kad to skutimo niekam nėra daręs, sako, sako, bet galiausiai palūžta ir prisipažįsta, kad savo merginai vis dėlto padėjo.
Keistokas tas “Intro”: rokas, popsas, hausas, electro - viskas per vieną vakarą, o per vieną savaitę: gyvas pankrokas, drumenbasas, eksperimentinė elektronika. “Intro:” yra kultūrinių mažumų ir kultūrinių kreivenybių klubas, neretai minkantis meną”, - klubą gudrų veidą nutaisęs apibūdintų A. Višinskis, jeigu jo kas nors teirautųsi.
“Mes nesispecializuojame siaurame muzikos stiliuje ir nesistengiame to daryti. Mes manome, kad muzika yra plati sąvoka ir netelpa į jokius rėmus”, - klubo nepastovumo priežastis aiškina V. Šimbelis. Galbūt artimiausiu metu bus kokių nors kozirių? “Šiuo metu daug dirbame prie gyvos muzikos koncertų. Programą greitai papildysime kokybiškiausios gyvos rusiškos ir ukrainietiškos regio, fanko muzikos koncertais. Be to, balandžio 23 d. klubo gimtadienis laukia”, - pasakoja.
Kai su Vitu jau ruošiamės namo, kažkoks vyriūkštis veblena, ar negalim taksi iškviesti. Visur “numeris užimtas”, o visokių selebričių ir kitokių aukštuomenės žmonių pareiga būti filantropiškiems, todėl neprašytas nuvežu jį ir jo draugą nuo senamiesčio iki Lazdynų, nepaimu kišamų 10 litų ir atsisveikindamas siunčiu rusiškai visi puikiai žino kur.
Vakarėlyje niekas nesusimušė, niekam neprireikė greitosios pagalbos.
