Užvakar (07.13) baigėsi realybės šou “Holivudas”. “Ačiū Dievui, tai jau paskutinė laida”, - aukščiausiajam padėkas dalijo šou vėdėjas Giedrius Masalskis. “Ačiū Dievui”, užvakar galėjo tarti ir nugalėtojas - buvęs barmenas Henrikas, vienoje laidoje skundęsis pablogėjusia dvasine sveikata.
“Pavažiavusį stogą” jis galės taisyti leisdamas laimėtus 30 tūkst. litų tikrajame, amerikietiškajame Holivude ir profilaktiškai maudydamasis šlovės spindulių vonioje, kurią garantuoja TV3 dovanojama laidos vėdėjo vieta ir jau ruošiamas asmeninis muzikinis albumas. Po laidos Henrikas paraudusiomis akimis tikino, kad jis dar netiki tuo, kas įvyko, ir kad jau gedi dingusio anonimiškumo.
Bet iki tol, kol galėjau galvoje kurpti šias įžangines eilutes, reikėjo atkentėti (ne)talentų pasirodymą, kelias reklamines pauzes ir tris bokalus alaus.
Geru pusvalandžiu anksčiau oficialios pradžios su draugu žurnalistu įsivartome į tai, kas anksčiau buvo “Muzikinis angaras”, lietuviškų įžymybių priebėga nuo rūstaus pasaulio, klubas “Bravo”. Žurnalistams skirta vieta - pačiame gale. Klestelim ant dvigubo fotelio, įsitaisom ciniška poza, veidai švyti snobiškumu ir intelektualumu. Treniruojam raumenis, atsakingus už sarkastiškas šypsenas, galvoje vartom ironiškų replikų archyvus, savo kasdienę uniformą “kelnės-marškinėliai” lyginam su puošeiviškomis kai kurių damų vakarinėmis suknelėmis. Damos su puošeiviškomis vakarinėmis suknelėmis diskutuoja, ar laimės talentingasis Tonis (Antonijus), ar populiarusis Henrikas.
Banaliame ir naiviame “Holivude” pasigendam cinizmo, taip būdingo vakarietiškai popkultūrai ir svetimo lietuviškai, cituojam klasiką Algį Greitai. Svarstau, ar “holivudiečiai” sugebės pralenkti sportininkus vartodami korektiškas ir šabloniškas frazes. Sportininkai sako: “Jūsų komanda labai stipri, bet mes visomis jėgomis stengsimės siekti pergalės” arba: “Jonas Petraitis yra puikus žaidėjas, galintis praversti bet kokiai komandai”. Teorizuoju, kad “holivudiečiai” turėtų dažnai minėti piniginį prizą užgožiančią draugystę ir žiūrovų teismą (mobiliosios technologijos suteikia mums šansą trumposiomis žinutėmis nuspręsti, kuris dalyvis šiandien liks, o kas turės išeiti). “Holivudo” “pijarščikė” atneša alaus, o mes nelinkę žiūrėti dovanotam arkliui į dantis.
Prie baro durų stovėję limuzinai su finalo nepasiekusių dalyvių įdaru apsuka ratuką ir jau spoksant kameroms išlaipina septynis nelaimėlius, negausiančius laurų vainikų. Trūksta trijų: “Dviračio televizijoje” vietoj Ilonos Penkauskienės trumpai šmėkštelėjusios Mildos, vyriausios dalyvės Džildos, drąsiai rodančios savo grožybes namuose ir svetur, bei Viktorijos, kuri, kaip ir dvi pirmosios, nesidrovėjo parodyti kameroms savo nuogo kūno duše. Nuogos krūtys “Holivude” nebeturėjo tokio magiško poveikio kaip “Akvariume 2”, nesukėlė audros diskusijų visuomenėje, žiniasklaidoje, o Irena Degutienė, gėdinusi “Akvariumo” dalyvius už amoralų elgesį, šį kartą tylėjo. Aišku, kad publikai jau reikia moters su trimis krūtimis.
Ant scenos lipa transvestitas Melani, pase nurodomas Renaldo vardu. Pats save vadina “gėjumi, kuris scenoje virsta moterimi”. “Nei vyras, nei moteris”, - visiškai nekorektiškai Melani pristato G. Masalskis ir mes jam esam pasiryžę atleisti perdėtą kalbos formalumą, chronišką juokų vengimą ir žiovulio platinimą, kuriais garsėjo iki šiol. Vienas pirmųjų iš šou išmestas Melani, pasidabinęs šviesiu peruku ir baltą bikini slėpdamas permatomu apsiaustu, šoka gundantį šokį, kviečia ant scenos vaikiną iš publikos, prasagsto jam marškinius ir sėdasi ant kelių. Seksualinės mažumos - paklausi prekė pramogų versle. Beje, sklinda gandas, kad jeigu sutinki nešti “gėjaus” vėliavą, durys į realybės šou tau atviros. Susimąstykit, brangieji heteroseksualai, laukiantys savo šlovės valandos.
Kol Melani šoka, galiu jums papasakoti, kad įgūdžių lavinimas, vėlesnis jų demonstravimas buvo viena “Holivudo” ašių. Dalyviai piešė, šoko ir dainavo, kartais dar padeklamavo. Po pamokų dirbo bare, o vakarais, sulindę atgal į savo būstą, bandė sušnekėti ką nors rišlaus arba megzti santykius. Aš sužavėtas lietuviais: anksčiau jie artimam draugui išsiliedavo po trejus metus trunkančios draugystės ir tik tada, kai akyse dvigubindavosi ir liežuvis pindavosi, o dabar jau antrą pažinties dieną naujam bičiuliui dėsto, kad jį apšnekinėjo, bet dabar mato: jis - “fainas” žmogus.
Melani lipa nuo scenos, žiūrovai raginami balsuoti. Balsuoti ne už dalyvį, bet tautiškai - prieš. Henrikas, šėldavęs dalyvių palėpėj, bet ramus scenoje, gavo 1 tūkst. balsų prieš save. Todėl, kad Tonis laimėjo “Oskarą”. “Oskaras” teikiamas komisijos (jai savo puoselėjamus talentus turi atskleisti dalyviai) ir laimėtoją įgaliną pirštu besti į nepageidaujamą asmenį, kuris kartu su nevykėliams skiriamą “avietę” nuskynusiu kolega sėda prieš žiūrovų teismą.
Pristatomos nominacijos. Jų - dvylika, kad neliktų nuskriaustas nė vienas veikėjas. Rodomi įspūdingiausi šou momentai, nedarantys jokio įspūdžio mums, išlepintiems nuolatinio pikantiškumo ir sensacijų. Pilkumoje kaip deimantas ar smaragdas žiba Henriko bandymas nerti į vonią. Jei nesėdėčiau ciniška poza, pločiau atsistojęs. Melani apdovanojamas už geriausią moters vaidmenį, Diana - už geriausią grimą, nes išsitepė veidą kažkokia koše. Visi paeiliui lipa ant scenos atsiimti savo popieriuko ir ką nors sumurma. Labiausiai murma eksvienuolis Giedrius, nes neseniai jį blogi vyrukai sumušė ir apiplėšė. Aš, ypač paranojiška asmenybė, įtariu prie to prisidėjus prodiuserius.
Kai ateina eilė dainuoti kauniečiui Ryčiui, šis užsiima antismurtine propaganda: ragina tautiečius gerbti ir mylėti vienas kitą, nesimušti. Pasirodo, tapęs atpažįstamu gatvėje, dabar susilaukia ne tik pašaipių replikų, bet ir niuksų. Ne tik grožis - ir šlovė reikalauja aukų. Rytis atlieka Deivio dainas, kadangi yra stebėtinai į jį panašus, o mes kantriai susilaikome nuo aplodismentų.
Klaipėdietė Eglė suokia Franko Sinatros dainos “New York, New York” versiją aštriu lietuviškai-vokišku akcentu ir šypsos taip, kad, rodos, norėtų saulę užgožti. Ji neapsinuogino duše, bet žiūrovus guodė tepdama ant savo kūno kremą.
Dainuoja ir Ashera (tarti Ašera), į “Holivudą” atvykusi jau žaidimui įpusėjus. Ji godžiomis akimis rijo Tonį, sakė, kad šis yra jos svajonių vyras, o žiūrovai, sulaikę kvapą, išpūtę akis ir sugniaužę kumščius, laukė į istoriją įėjusio lytinio akto Psichas vs Raudona pakartojimo. Veltui laukė. Užtat scenoje ji nusimeta savo kostiumą ir lieka tik su trumpučiais odiniais šortais ir liemenėle. Ryškiai šviečia Asheros tarpukrūtis, bet to negana mus priversti ploti. Mes taršom po trečią alaus bokalą ir matom, kad šalia sėdinti žurnalistė užsimoka už arbatą - vadinasi, vaišės nėra nemokamos. Susiraukiam.
G. Masalskis vis pranešinėja rezultatą: keliais šimtais balsų pirmauja tai vienas, tai kitas finalistas. Slidi persvara ragina sirgalius aktyviau balsuoti. G. Masalskis ir toliau vykusiai juokauja, mes jį giriam.
Scenoje Diana, paskutinė iškritusi moteris. Aš, kuriam kadaise diagnozuota muzikinės klausos negalia, girdžiu, kad Diana pjauna pro šalį, nors tai kur kas geriau nei ankstesni jos bandymai: tada reikėdavo susiraukti, kad nepravirktum iš nevilties. Spaudos konferencijoje ji pasakos, kad norinti dabar stačia galva pasinerti į dainavimą. Algirdas Mykolas negali leisti tam įvykti.
Galų gale ateina eilė pasirodyti ir finalistams. Kuklumu susirgęs Henrikas išstena posmelį. Tonis žiūrovams pasirodo pusnuogis: demonstruos jogą. Kadaise rodė ir fokusus: tikras universalas. O dar ir “Ąžuoliuko” chore dainavęs. Basomis kojomis Tonis lipa ant stiklų, paskui gulasi ant jų, o aš prisimenu per Vokietijos TV matytą reportažą. Žurnalistė drąsiai šoko ant krūvos stiklų, demonstruodama, kad įsipjauti beveik neįmanoma - tokie tie fizikos dėsniai. Eglė šią apgaulę stebi susiėmus už burnos.
Ateina lemiama akimirka. Aš buvau teisus - Tonis pradeda minėti žiūrovų valią, bet žiūrovų valia nepalanki Toniui: vos vienu balsu (visiškai nesistebiu - vis šioks toks įvykis) laimi Henrikas. Gėlės, prizai, padėkos artimiesiems, laidos himnas. Kaip jau minėjau, Henrikas galės įrašyti albumą. Susiimkime už rankų ir tikėkimės, kad jis bus geresnis už vokiškojo realybės šou “Big Brother” dalyvių muzikinius bandymus. Vokietijoje tos dainos yra labai populiarios, pasiekia ir pirmąsias lentelių vietas, bet Nelly Paltinienės šlageriai šalia jų skamba kaip simfonijos. Viską pasako vieno paskutinių bandymų pavadinimas: “Myli mane (ar nemyli manęs)?”.
Henrikas keikėsi, mušėsi su kolega Linu, šiurkščiai juokavo, barėsi su merginomis. Taigi laimėjo chuliganas. Pasaulis tokius myli. Tokius, kurie laužo, griauna, daužo etiketą, tabu, taisykles ar meną. Pasaulis myli cinikus, ironikus ir skandalistus.
Jau po visko, žurnalistams ir dalyviams šurmuliuojant su vyno taurėmis rankose, Ryčio klausiu užsukto klausimo: “Ar linkėtum savo priešui čia atsidurti?” (kad ir kaip jis atsakytų, galima perklausti: “Nejaugi čia taip blogai?”). Rytis, sprendžiant iš atsakymų, geriausiai įvaldęs atsakinėjimo žurnalistams meną, rimtu veidu dėsto: “Nežinau, kaip su tais priešais, bet čia visi susirinko ne kam nors patikti, o tiesiog susirasti darbą”. Darbo birža “Holivudas”. Socialinės paramos skyrius “Stokholmas” - kitas žingsnis?
