Šiandien Istorijos institute archeologas Vytautas Narimaitis paskelbs savo beveik ketverių metų darbo rezultatus. Jie gana kontraversiški ir sensacingi. “Omni laikas” kalbina istoriką ir pateikia nežinomus faktus apie Vilniaus istoriją.
Kaip viskas prasidėjo?
Viskas prasidėjo gana netikėtai. Nors archeologijoje netikėtumai yra užprogamuoti.... Pagal planą rausėmės Šventosios Dvasios bažnyčios požemiuose. Ir 1999 metais birželio 15 dieną stažuotojas Albertas Naudžiūnevičius rado apdegusį ir absoliučiai purviną medžio gabalą. Tik projekto vadovo intuicijos dėka jis nebuvo išmestas. Medgalį nuvalius mes pamatėme rašmenis. Aiškiai runiškos kilmės. Pakvipo sensacija. Aš, kaip projekto vadovas, nusprendžiau, kad bus geriau, jei mes nerėksime apie savo atradimus iš karto, o patyrinėsime giliau. Tam tikra radinio vieta ir dar kelios priežastys, kurių nenorėčiau dabar atskleisti, vertė manyti, kad panašių radinių galima rasti kitose Vilniaus bažnyčiose. Ir aš patraukiau į rūsius. Vienas.
O kodėl į ekspediciją nepasikvietėte stažuotojo Naudžiūnevičiaus?
Būčiau pakvietęs, bet 1999 metais birželio 15 dieną jis žuvo. Tai liūdna istorija. Taigi, į bažnyčių požemius patraukiau vienas. Po kruopščių tyrimų aš radau dar kelis artefaktus, identiškus pirmajam. Bandžiau rasti šių radinių išsidėstymo logiką. Vienose bažnyčiose jie buvo, kitose – ne... Galų gale žemėlapyje visus maldos namus, kuriuose radau rašmenis, sujungiau linijomis. Po keliolikos kombinacijų man paaiškėjo, kad visi objektai sudaro tris idealius netaisyklingos formos apskritimus.
Pirmajame rate atsirado penkios bažnyčios – šv. Jonų bažnyčia, Skaisčiausios Dievo motinos cerkvė, Švenčiausios Mergelės Ramintojos bažnyčia, Šventosios Dvasios bažnyčia, Švč. Trejybės bažnyčia. Šį ratą pavadinau artimuoju.
Taip vadinamame viduriniajame, arba Antrajame rate jau buvo šešios bažnyčios – Evangelikų reformatų bažnyčia, Švenčiausios Mergelės Marijos Marijos Dievo Motinos Ėmimo į dangų bažnyčia ir Pranciškonų vienuolynas, Šv. Kazimiero bažnyčia ir Jėzuitų vienuolynas, šv. Baltramiejaus bažnyčia, šv. Pranciškaus ir Bernardinų bažnyčia, Arkikatedra-Bazilika, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia.
Radau ir trečią ratą. Jame buvo šv. Konstantino ir Michailo cerkvė, Švč. Jėzaus širdies bažnyčia ir Vizičių vienuolynas, Šv. Arkangelo Rapolo banyčia, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Dievo Motinos Ženklo iš Dangaus cerkvė. Kaip matote – šį kartą sąraše tik penki kulto statiniai.
Na ir ką visa tai reiškia? Ir ar iššifravote runų raštus?
Apie raštus papasakosiu kiek vėliau. O reiškia tai štai ką. Jei jūs galvotumėte deduktyviai, pamatytumėte, kad pagal visą logiką trečiame rate turi būti septyni radiniai. Tolimąjame rate aš apžiūrėjau visus maldos namus. Net patekau į cerkvę, esančią Lukiškių kalėjime. Nieko neradau. Štai tuomet man toptelėjo geniali mintis. Visi statiniai Vilniuje atsirado įvairiausiais laikais. Reiškia, Sinchronizatorių...
Sinchronizatorių?
... taip, aš šitaip pavadinau tuos radinius su runomis. Kodėl, paaiškinsiu vėliau. Taigi, Sinchronizatorius kažkas dėliojo tuomet, kai bažnyčias tik pradėdavo statyti. Teks atskleisti mažą paslaptį – pirmasis Sinchronizatorius iš tikrųjų buvo kapsulė, įmūryta į pamatinį akmenį. Kas juos įmūrydavo? Vilniaus miesto vadovai – nuo pirmojo. Aš supratau, kad runiniai Sinchronizatoriai būdavo įmūrijami einamuoju laikotarpiu aukščiausiuose Vilniaus pastatuose. Tuo metu tai buvo bažnyčios. Dėliodamas neišspręstą dėlionę, suratau ko trūksta Tolimajam bažnyčių ratui. Trūksta kelių ar net keliolikos elementų. XX amžiaus pradžioje šį ratą bandė išplėsti architektas Vivulskis, statydamas Jėzaus širdies bažnyčią. Dabar ten Statybininkų rūmai ar kažkas panašaus. Tuomet Bažnyčios pastatyti nepavyko ir ratas neužsidarė.
Na ir kas?
Aš prie to “kas” ir artėju. Stebėdamas maldos namų išsidėstymo Vilniuje logiką, prisiminiau Tomo Venclovos knygą “Golemas arba Dirbtinis žmogus”. Ten būsimas poetas labai populiariai išaiškino kompiuterių veikimo principą. Panaudojęs jo metodą, supratau, kad Vilniaus bažnyčios visiškai atitinka dvejetainę skaičiavimo sistemą. Nulis-Vienas- Nulis-Vienas- Nulis-Vienas- Nulis-Vienas... Ir taip toliau. Tuo pagrįstas ir puslaidininkių veikimas. Kur “Nulis”, puslaidininkis sako “Ne”, kur “Vienas” – puslaidininkis sako “Taip”. Elektros impulsas vaikšto laidais, ten, kur gauna atsakymą “Ne”, neina. O eina ten, kur galima. Eina, eina, ir galų gale įvykdo kompiuterio vartotojo užduotį. Štai Vilniaus bažnyčios ir yra milžiniški puslaidininkiai...
Dieve mano, reiškia kad mes gyvename milžiniškame kompiuteryje...O runų Sinchronizatoriai yra signalo stiprintuvai! Bet kas tuomet yra to milžiniško kompiuterio vartotojas?
Jūs puikiai viską supratote. Galėčiau priimti jus į savo projektą. Bet aš dirbu vienas. O dėl vartotojo... Prisiminkit – “Lietuva, Marijos žemė”, susiekit su bažnyčiomis...
Ohoohooo! Net pagalvoti baisu! Manot, kad Vilnius yra Paties Pagrindinio Programuotojo darbo įrankis?
Na, gal ne Paties Pagrindinio. Aš galvočiau apie Jo šeimą...Taigi. O toliau viskas buvo paprasta. Po nepavykusio Vivulskio bandymo ištyriau koks aukščausias papstatas buvo pastatytas Vilniuje po karo. Kadangi bažnyčių statyti nebuvo galima, aš ėjau įsivaizduojamu apskritimu ir patekau į Mokslininkų namų – žinot, tie, su špiliumi - Goštauto gatvėje rūsius. Ir ten vėl radau kapsulę su runomis arba eilinį sinchronizatorių. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad Tikrųjų kompiuteristų ložė (kaip aš juos vadinu), žmonių nuo gilios senovės vykdančių Užduotį, veikė ir po karo.
O šiandien?
Puikus klausimas. Pažiūrėję į Vilniaus žemėlapį pamatysite, kad trečiasis ratas dar neužbaigtas. Aš manau, kad dabar vyksta Pagrindinio kompiuterio “apgreidas”. Jeigu aš patekčiau į jau pastatyto dangoraižio “Hanneris” rūsius – tikrai rasčiau kapsulę su runomis. Kodėl? Nes radau tiesioginę nuorodą. Šviežiausiame statinyje, Mokslininkų namuose rastų runų raštas buvo toks. (žr. iliustarciją). Juos iššifravus, gavom dvi gąsdinančias frazes: “ASK TZAR USA ROU” ir “BAZAR KASUS”. Patikrinom šias frazes Anagramų robote http://www.wordsmith.org/anagram/ ir gavom rezultatą. Dvi pavardes... Dvi populiariausias Vilniuje pavardes...
Bet juk tai... Ar iš tikrųjų tai yra mero ir premjero vardų ir pavardžių anagromos?
Taip... Ir kai su šių dviejų vyrų pagalba bus pastatyta naujoji Vilniaus savivaldybė - Pagrindinis kompiuteris bus baigtas. Kuriam laikui. Kol atsiras nauja Pagrindinė Programinė įranga.
Ir paskutinis klausimas. Sunku patikėti, kad Vilnius yra milžiniškas kompiuteris. Bet jeigu jau taip yra, kaip manote, kokias funkcijas jis atlieka? Gal jis yra serveris?
Į visus papildomus klausimus aš atsakysiu šiandien, balandžio 1, Istorijos institute, per spaudos konferenciją. O dėl serverio... Nemanau. Nebent tuomet kai užbaigs ketvirtą Sinchronizavimo ratą, kurį pradėjo Televizijos bokštas, tęsia Spaudos rūmai ir Viršuliškių bažnyčia...
Dėkui už pokalbį.Mokslininką kalbino Ernestas Parulskis
