Aplinkos ministerija galutines išvadas dėl naftos gręžinio prie Kuršių marių pateiks tik visapusiškai apibendrinusi visų suinteresuotų pusių - vietinių gyventojų ir verslininkų nuomones.
Tokią nuostatą antradienį (08.05) kalbėdamas tiesioginėje Lietuvos radijo pirmosios programos laidoje pareiškė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas.
Pasak ministro, galimo poveikio aplinkai vertinimas šiuo metu yra dar tik pirmosios viešojo svarstymo stadijos. Antrojoje stadijoje ataskaitą vertins visos suinteresuotos institucijos - tarp jų Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Šilutės rajono savivaldybės administracija.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju labai svarbūs aplinkosaugos aspektai ir vietos gyventojų nuomonė. Nors patys Kintai nepatenka į saugomų teritorijų sąrašą, tačiau visai šalia yra Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Nemuno deltos regioninis parkas, Kintų botaninis draustinis, o ir pačios Kuršių marios, kurios ypač vertingos ornitologiniu požiūriu, ateityje galėtų būti paskelbtos saugoma teritorija. Taigi ši vietovė yra labai perspektyvi turizmui ir poilsiui.
Ministro A. Kundroto teigimu, Aplinkos ministerija visur, kur tik įmanoma, pirmenybę teikia ne gamtos išteklių eikvojimui, o rekreacinėms reikmėms tenkinti. Be to, naftos gavyba Kuršių marių pakrantėje apsunkintų jau ir taip vangias derybas su Rusija dėl naftos telkinio “D-6” eksploatavimo.
Tiesioginėje radijo laidoje aplinkos ministrui teko aiškinti, kokių prevencinių apsaugos priemonių numatoma imtis efektyviau kovojant su neteisėtais miškų kirtimais. Situaciją apsunkina tai, kad nuolat didėja privačių miškų valdos - jų yra daugiau kaip 180 tūkst., kuriose kai kurie savininkai nesugeba arba nenori tinkamai tvarkytis.
Daugelį gyventojų taip pat domina naujos statybos pajūrio zonoje. Aplinkosaugos institucijos pasiryžusios imtis visokių būdų neleisti darkyti saugomo kraštovaizdžio, griežtai bausti savavališkų statybų pažeidėjus.
ELTA
