Nuo šiol apie Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojamų SAPARD programos lėšų skirstymą informacija bus prieinama visuomenei. Apie tai trečiadienį vykusiame bendrame Seimo Antikorupcijos komisijos bei Biudžeto ir finansų komiteto Audito pakomitečio posėdyje pareiškė NMA direktorius Evaldas Čijauskas.
Pasirodo, kad Europos Sąjungos institucijos nekelia privalomų reikalavimų vienokiu ar kitokiu būdu viešai neskelbti finansinės paramos gavėjų pagal atskirus parengtus verslo projektus. Todėl iki šiol gana sunkiai prieinama informacija sukėlė daug abejonių apie skaidrius lėšų skirstymo principus, įvardinti kai kurie Seimo nariai, kiti aukšti valdžios ir visuomeninių organizacijų vadovai, savo verslo projektams įgyvendinti gavę stambias SAPARD paramos lėšas.
Taip pat paminėta buvusio žemės ūkio ministro Edvardo Makelio vadovaujama bendrovė, kurios specialistų paruošti daugelis verslo projektų išimtinai greitai ir be didesnių kliūčių būna priimami Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.
Valstybės kontrolės pateiktose valstybinio audito išvadose rašoma, kad firmai ''Rovisa'' NMA sumokėjo 2 mln. litų už įrangą, kuri buvo gauta ir sumontuota dar iki pasirašant paramos suteikimo sutartį. Tokį pažeidimą turės įvertinti Europos Komisijos ekspertai.
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius E. Čijauskas informavo, kad šiomis dienomis šios institucijos darbą tikrinę ES ekspertai, be jau minėtų, didesnių lėšų administravimo pažeidimų nenustatė.
Šiai agentūrai pateikta ir registruota 594 paraiškos 653,8 mln. litų SAPARD paramai gauti. Su paramos gavėjais pasirašytos 268 sutartys, kurių įgyvendinimui skirta 271 mln. litų.
Į Seimo narių klausimus, kodėl dar nepakankamai sparčiai išmokamos paramos lėšos, E. Čijauskas paaiškino, kad tą sąlygoja pačių paramos gavėjų vykdomų projektų investicijų vėlavimas - nevykdomi tiekėjų įsipareigojimai, keičiasi rangovai, stinga nuosavų lėšų projektų finansavimui.
Pavyzdžiui, pirmajai paramos krypčiai - investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą - skiriama daugiau nei pusė viso SAPARD lėšų biudžeto, bet šios krypties investicijų panaudojimo tempai yra lėtesni nei kitur.
Stambūs ūkininkai jau investavo, o smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams bankai neskuba teikti paskolų, nes ši grupė laikoma viena rizikingiausių.
Pasak E. Čijausko, NMA analizuoja jai pateiktus dokumentus, o ne tai, kurioje Lietuvos vietoje yra ūkis, kiek yra savininkų, akcininkų ar kokie jų ryšiai su valdžios institucijų atstovais.
Visus investicinius projektus agentūra vertina tik pagal Europos Komisijos patvirtintą tvarką. Vieną projektą agentūroje vertina nuo 12 iki 15 darbuotojų. Vėliau su visa vertinimo medžiaga dar susipažįsta Žemės ūkio ir Finansų ministerijų atstovai.
"Toks ilgas paraiškos kelias tiesiog užkerta galimybes kažkam pasinaudoti pažintimis ar kitaip paveikti sprendimą", - tvirtino E. Čijauskas.
Ta pačia tema jau skaitykite Martyno Krupavičiaus straipsnį (2003 03 07) “Kaip nuraminti būsimus ES paramos gavėjus?” (http://www.omni.lt/index.php?base/z_90738)
ELTA
