Ukrainoje įvyksiantys prezidento rinkimai vertinami nevienareikšmiškai - kalbama apie galimą rezultatų falsifikavimą, apie “juodųjų technologijų” naudojimą, apie spec. tarnybų įtaką. “Omni laikas” kalbina Aurelijų Katkevičių, vienintelį lietuvį, dirbusį opozicijos kandidato Viktoro Juščenkos komandoje. “Iš tikrųjų tokio šių vadinamųjų spec. technologijų siautėjimo niekur iki tol tokiais mastais nemačiau”, - pasakoja apie “juodąsias technologijas” viešųjų ryšių specialistas.
Kurį laiką dirbai vienam iš kandidatų į Ukrainos prezidento postą. Ilgą laiką nesakei kuriam. Gal dabar gali pasakyti?
Taip - visus praėjusius 2003 metus nuolat būdavau Ukrainoje, konsultavau kandidato į prezidentus Viktoro Juščenkos komandą. Iš principo svarstėme pagrindines strategines rinkimų kampanijos kryptis, kai kuriuos būdus pasiekti rinkėjų sąmonę. Buvo visai įdomu. Tik verta prisiminti, kad ukrainiečiai patys nepėsti - sakykim, vienas iš garsiausių rusakalbių ryšių su visuomene populiarintojų Georgijus Počepcovas dirbo ir tebedirba Leonido Kučmos komandoje.
Kaip nutiko, kad buvai pakviestas dirbti Ukrainoje?
Viena tarptautinė organizacija, kurios būstinė - Vašingtone, nusprendė, kad daugelio pokomunistinių šalių rinkėjų mąstymo ypatybės yra panašios. Todėl patirtis, įgyta per prezidento Rolando Pakso rinkimų kampaniją, kaip jiems atrodė, gali praversti ir Ukrainoje.
Kodėl nedirbai iki galo?
Dabar kaip tik sukanka R. Pakso šalinimo pradžios metinės. Kai visa tai prasidėjo, kurį laiką nebegalėjau išsprukti į Kijevą - iš esmės taip darbas ten ir nutrūko.
Kuo skiriasi ukrainietiška specifika nuo lietuviškos?
Turbūt pagrindiniai skirtumai du - viena, šalis tikrai didelė ir daug daugiau savito mentaliteto, savitos specifikos regionų. Mes išskyrėme trylika zonų, kurios skiriasi mąstymu ir elgsena: Karpatai yra viena, Dnepropetrovskas - kita, Doneckas - trečia, Poltava ar Černigovas - dar kitaip gyvena, mąsto ir elgiasi.
Antra - ten net negalima pradėti galvoti apie kokią nors daugiau ar mažiau nuo politikų nepriklausomą žiniasklaidą. Kiekvienas laikraštis, kiekvienas TV kanalas yra “kieno nors” iš politikų - ir visus veiksmus tenka planuoti į tai atsižvelgiant.
Kas nustebino Ukrainoje?
Niekas labai nenustebino. Net vizualiai, gatvėse - tai ta pati Lietuva prieš penketą šešetą metų, tik daug didesnė. Juk prisimename ir visus tuos kioskus, ir daugybę valiutos keityklų, ir pridygusius ant kiekvieno kampo bankus. Tik milicijos labai daug ir automobiliai daug prašmatnesni negu Lietuvoje, bent jau Kijeve. Žodžiu - ryškesni kontrastai.
Ar ten irgi viešųjų ryšių specialistai pasinaudoja tuo, kad daugelis žmonių skurdžiai gyvena ir jų pyktį nukreipia kurdami savo įvaizdžius?
Žmonių problemos, žmonių rūpesčių ir vargai - visame pasaulyje propagandistų duona kasdieninė, nesvarbu, Ukraina tai, Lietuva ar Indonezija. Tik vienuose kraštuose tie rūpesčiai yra labiau susiję su šeimos pajamomis, kituose - mažiau. Bet įdomu tai, kad ten opozicija Kijevas - visa Ukraina lygiai gerai juntama, kaip ir Lietuvoje priešprieša: Vilnius - likusi Lietuva. Tačiau kai pagalvoji, tas pats juk iš esmės yra kiekvienoje šalyje.
Ar Ukrainoje irgi įvaizdis nugali?
Ne, įvaizdis niekur nenugali. Nugali mokėjimas girdėti žmones ir kalbėti su jais jiems suprantama kalba.
Teigiama, kad rinkimuose Ukrainoje vyrauja “juodosios technologijos”. Ar tikrai?
Iš tikrųjų tokio šių vadinamųjų spec. technologijų siautėjimo niekur iki tol tokiais mastais nemačiau. Jau prieš metus buvo naudojami ir fiktyvūs kandidatų laiškai (oponentai išplatino Juščenkos laišką Ukrainos žmonėms apie tai, kaip bus gerai, kai žemę supirks amerikiečiai) ir plakatai (Juščenka buvo vaizduojamas kaip sūnus palaidūnas, sugrįžtantis pas Leonidą Kučmą). O jau šiemet panaudoti visi resursai ir visi įmanomi metodai - pradedant interneto žaidimais ir anekdotais, nuotraukų montažais ir baigiant tiesioginiu fiziniu poveikiu. Viktoro Juščenkos stiprybė visada buvo jo charizma, jo mokėjimas bendrauti su žmonėmis, laikysena, išvaizda, tiesioginiai kontaktai. Todėl, kai liga (dėl tikro ar tariamo nunuodijimo - aš linkęs tikėti, kad vis dėlto tikro) pakenkė jo išvaizdai, sugriovė jo vizitų į regionus grafiką, kandidato reitingai pradėjo kristi.
Koks slaptųjų tarnybų vaidmuo rinkimuose?
Manau, labai didelis - ir ne tik Ukrainos, bet ir kitų nemažų pasaulio galybių. Jų poveikį ne visada aiškiai gali matyti, bet neabejotinai jis yra.
Šią vasarą į žurnalistų rankas pateko dar prieš metus Rusijos politinių konsultantų parengtas planas, pagal kurį numatoma, kad pagrindinis valdžios oponentas Juščenka turėtų būti pristatomas kaip nacionalistas ir etninių konfliktų kurstytojas. Kita kryptis - rinkėjams turėtų būti įpiršta nuomonė, kad į prezidento postą patekęs Juščenka gali destabilizuoti visą šalį. Kaip tai galėtum pakomentuoti?
Tas planas buvo nuosekliai ir tvarkingai įgyvendinamas - Viktoro Juščenkos oponentai net įkūrė profašistinį judėjimą už Juščenką - ir vaikinai su svastikomis pražygiavo Kreščatiku, pagrindine Kijevo gatve. Požiūris į fašizmą Ukrainoje labai vienareikšmiškas, ypač tos svarbiausiosios vyresnių rinkėjų dalies. Apie stabilumą labai daug kalbėjo ir Vladimiras Putinas, atvykęs agituoti už Viktorą Janukovičių pačiose rinkimų išvakarėse.
Ukrainoje dirba daug Rusijos politinių konsultantų. Ar lietuviai ten galėtų rasti savo rinką?
Šiemet ten iš tikrųjų sulėkė visos rusiškųjų politinių technologijų žvaigždės. Net G. Pavlovskis, S. Belkovskis ir M. Gelmanas šmėkštelėjo. Turiu nuvilti mūsų žiniasklaidą - I. Mintusovo ir “Nikkolo M” nesimatė. Kaip jau minėjau, ukrainiečiai patys labai nepėsti šiame komunikacinės veiklos žanre, todėl surasti sau rinką - būtų per didelės ambicijos. Rasti įdomių partnerių - visai įmanoma.
Kas laimės rinkimus Ukrainoje?
Kaip ir reikėjo tikėtis, Juščenka gerai atrodo Vakarų ir Vidurio Ukrainoje, Janukovičius - rytinėje ir pietinėje dalyje. Įdomu tai, kad Juščenkos pirmavimas prieš Janukovičių Vakarų ir Vidurio Ukrainoje yra didesnis nei atsilikimas kituose regionuose.
Esu įsitikinęs, kad rinkimų rezultatus (jei jie nebus vienaip ar kitaip falsifikuojami) lems balsavimas Vidurio Ukrainoje ir Kijeve. Todėl, nors patys paskutiniai reitingai atiduoda pirmenybę Janukovičiui, vis dėlto manau, kad Juščenkos šansai kol kas dar vis didesni. Putino atvira agitacija už dabartinį ministrą pirmininką Viktorą Janukovičių gali turėti ir visiškai rusų polittechnologų neprognozuotą poveikį. Juoba kad viso vizito režisūra buvo akivaizdi. Kaip 2002 m. Lietuvos prezidento rinkimuose George’o W. Busho atvykimas kažin ar padėjo Valdui Adamkui, taip ir Putino vizitas nežinia, ar pagelbės Janukovičiui.
Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Virginijus Savukynas ([email protected])
