„Kokie santykiai gali būti tarp darbuotojų?“ - netyčia pagalvojau, nužvelgdamas savo koleges, zujančias pirmyn atgal ir, regis, niekada nesusimąstančias, kad šalia dirba priešingos lyties atstovai. Aš neturiu piktų kėslų, čia juk darbas. Tačiau kartais taip jau atsitinka, kad kolegė, kurią visada gerbei ir su kuria aptarinėjai svarbius darbo reikalus, ima ir atsiduria su tavimi lovoje.
Vienas pažįstamas pasakojo, kaip dabar madinga sakyti, „tikrais faktais pagrįstą istoriją“, kurios pradžia ir fabula neabejotinai prilygsta Holivudo filmo scenarijui.
Eilinis penktadienio vakaras. Keli bendradarbiai nueina į barą, kaip visada jame užtrunka - pokalbiai apie merginas, darbo reikalus. Visai netikėtai į tą patį barą užsuka ji, viena. Žinoma, kolegos pasiūlo prisijungti - vis dėlto bendradarbė. Linksmybėms ganėtinai įsisiūbavus, vienas nusikalęs vaikinukas supranta, kad jeigu dar viena taurelė - jo skrandis gali mesti griežtą „veto“, todėl pataliukais nuo kolegų išsikviečia taksi ir sliūkina jo link. Tiesiog parvažiuoti namo ir kaip daugelį penktadienių - nulūžti. Čia visa istorija ir pasibaigtų, jeigu ne žavi, šiek tiek vyresnė kolegė, sutikusi pabūti malonia gide. Tolesnis veiksmas primena „nučiustytą“ Holivudo filmo scenarijų - jie nuvažiuoja pas jį namo, netikėta griūtis į lovą, aistringas seksas ir... greitas išsiskirstymas po namus.
Žinoma, laukė pirmadienio rytas - nerealiai keistas jausmas, visur susitinkantys judviejų žvilgsniai. Galbūt kaltės jausmas? Ne, visas mintis šalin nuvijo darbas. Vis dėlto ši istorija nesibaigė.
Kitas savaitgalis - jos skambutis ir vėl susitikimas. Šį kartą pas ją namuose - greitas seksas, dušas ir vėl namai. Iniciatorė - ji, tačiau ko skųstis, kai gali „nuleisti garą“ šitaip, neidamas į barą ir neieškodamas potencialios aukos. Toliau - savaitės vidurys, iniciatorius - jis, vieta - jo namai ir vėl viskas nuobodžiai patenkinant savo poreikius. Ir visa tai tęsiasi, keičiasi tik sueities vieta - Vilniaus pakraštyje stovintis automobilis, popieriais „apterštas“ darbo stalas biure, užmiestyje esančio viešbučio numeris... Dienos taip pat nenustatytos - ramus sekmadienis, audringas penktadienis ar darbingas trečiadienis.
Mano pažįstamas jo užklausė, o tai kokie jausmai? „Jokių jausmų nėra“, - nukirto jo draugas. Ir negali būti. Suprantama: jis - vyras, o kas gali būti geriau už seksą be įsipareigojimų. Kad ir su kasdien matoma savo darbo kolege. Ji taip pat ne iš kelmo spirta - akivaizdžiai „Sekso ir miesto“ prisižiūrėjusi vyrus medžiojanti moteris. Nors iš pažiūros eilinė miestietė, vakarais užsukanti į kavinę suvalgyti vištienos salotų, o prekybos centre perkanti sultis, majonezą, tualetinį popierių. Bet ne tai svarbu, ji juk - pavyzdinga darbuotoja.
Kažkas pradės aiškinti apie gyvenimo vertybes - seksą tik po vestuvių ar tik su vienu partneriu (dabar juk madinga gyventi „susimetus“, taip gali ir nesulaukti...). Neabejoju, kad konservatyviosios močiutės užpliektų rožančiais - kaip blogai jie elgiasi. Tačiau vargu ar jaunystėje jos pačios neišnaudodavo progų pašėlti šieno kupetoje su pažįstamais berniukais (vargu ar tai kenkdavo darbo efektyvumui). Tik tada šios temos nebuvo taip eskaluojamos (nebuvo kosmopolitanų, editų ar stilių). Dabar viskas - daug civilizuočiau, o ir žmogus, prisipažinęs apie tokį romaną, nebūtų siunčiamas į giljotiną ar mažų mažiausiai - ignoruojamas.
Šiame romane žodis „IŠDAVYSTĖ“ negalioja - abu jie patyrę, gyvenimo matę žmonės, iki šiol ir nesuradę to vienintelio, sau tinkamo gyvenimo partnerio. Ir tikrai jie ne vieninteliai tokie - darbo metu vienas kitam pratariantys vos keletą žodžių, o po darbo krintantys į guolį išlieti susikaupusios energijos. Apsidairykite.
Du juos jungiantys dalykai - darbas ir seksas. Ir panašu, kad antrasis padeda pirmajam, o ko daugiau reikia sėkmingai gyvuojančiai kompanijai.
