Neseniai Darius Kuolys ir Pilietinės visuomenės institutas paskelbė nedžiugias išvadas, kad mūsų visuomenę yra apėmusios depresijos nuotaikos. Papildydamas D. Kuolį šiandien noriu teigti, kad visuomenės depresinės nuotaikos yra susijusios su ryškiai pastaruosius penkerius metus matoma valstybės menkėjimo tendencija.
Tarptautine kalba tai galima būtų vadinti degradavimu. Su kuo tokios valstybės menkėjimo tendencijos yra susijusios – visų pirma su valdžios lyderių skandalinga veikla – „draugystės“, „abonentai“, padirbti diplomai – visai tai yra valstybės menkėjimo požymiai, kurie rodo, kokios tendencijos įsivyrauja viešajame gyvenime.
Pavojingiausia yra tai, kad tokios valstybės menkėjimo tendencijos yra apėmusios ne tik viršūnes, bet ir visą valstybės kūną. Tą ypač gerai atspindi neseniai atlikta Pasaulio banko ir OECD verslo aplinkos studija (BEEPS), kurioje tiriamos verslo sąlygos visoje posovietinėje erdvėje. Lietuvos rezultatai yra šokiruojantys, ypač kai juos palygini su kaimyninėmis valstybėmis. Apie tai viename iš dienraščių buvo trumpai rašyta, bet į tai verta atkreipti kur kas didesnį dėmesį.
Štai, pavyzdžiui, duomenys apie kyšius įvairiuose sektoriuose: Lietuvoje kompanijų, sakančių, kad dažnai reikia mokėti kyšius už valstybės kontraktus, nuo 9 proc. 2002 metais padidėjo iki 27 proc. 2005-aisiais; nuo 3 iki 12 proc. padidėjo mokančių kyšius už verslo leidimus; daugiau nei trigubai išaugo kyšiai už gaisrininkų priežiūrą ir t.t. Pagal kyšius už valstybės kontraktus Lietuva beveik dvigubai viršija naujųjų 8 ES šalių narių rodiklius.
Mūsų kaimyninėje Estijoje analogiški parametrai per pastaruosius trejus metus ne padidėjo, o sumažėjo beveik trigubai. Panašiai įvykiai klostėsi ir kaimyninėje Latvijoje. Net ir Baltarusijoje matyti panašios tendencijos, nors jų duomenys gali būti ir nepatikimi. Vienintelėje Lenkijoje per pastaruosius pokomunistinės valdžios metus nebuvo pastebėta šių parametrų mažėjimo, bet jie, kitaip nei nuo Lietuvoje, ir nedidėjo.
Lietuvos valstybės organizmą graužia sunki liga. Ji prasideda viršūnėse ir apima vis daugiau ir giliau, įsišaknija visame kūne. Jeigu neskaidriai sau leidžia gyventi viršūnės, tai kodėl griežtesnius reikalavimus sau turi taikyti pavaldiniai? Per penkerius metus ši liga jau įgijo apleistos ligos požymius. Gydyti ją bus sunku. Tik esminės permainos politinėje sistemoje, tik aiškus atsiribojimas nuo nesąžiningumo gali būti geras vaistas.
Puolimas prieš visuomenines organizacijas
Dar vienas valstybės menkėjimo požymis – puolimas prieš visuomenines organizacijas, jeigu jos kritikuoja Vyriausybės veiklą. Baimė užvaldo šiandieninę valdžią. Užmirštama net ir konstitucinė nuostata, kad persekiojimas už kritiką yra draudžiamas. Tariama šiandieninio puolimo priežastis, kad kai kurias iš organizacijų kažkada parėmė Georfge‘o Soroso fondas. Tai tęsinys to, ką visai neseniai matėme premjerui prašant, kad prokurorai nubaustų opoziciją ar premjero prašymu užblokuojant Seimo komisijos sudarymą. Nesunku suprasti, kodėl Soroso finansuojamų organizacijų bijo Lukašenka ar Putinas, kuris ir rengia prieš šias organizacijas sinchronizuotą puolimą Maskvoje, Gruzijoje, Ukrainoje ir Latvijoje. Labiausiai stebina, kad Lietuvoje ne tik žinomas dienraštis, ne pirmą kartą veikiantis kaip Kremliaus idėjų ruporas, kaip paprastai įsitraukia į šią sinchronizuotą Kremliaus kampaniją, bet įsitraukia ir stambiausieji valdžios šulai. Pvz., V. Uspaskichas atvirai dėsto, kad tokias organizacijas turi persekioti teisėsaugos institucijos. Matyt, todėl, kad jos visuomenei neleidžia užmiršti suklastoto diplomo klausimo. Tą patį ne vieną kartą yra viešuose pokalbiuose daręs ir premjeras A. Brazauskas. Įsitraukia ir valdančiosios koalicijos frakcijos. Tai labiausiai ir stebina – kaip lengvai Lietuvoje yra realizuojamos įvairios Kremliuje suplanuotos ir Kremliaus finansuojamos propagandinės kampanijos. Lietuvos valdžia net nebesislepia dalyvaudama tokiose Kremliaus akcijose. Kremlius ir Lukašenka bijo oranžinių revoliucijų. Ko bijo Lietuvos valdžia? Kai baimė aptemdo protą, prasideda nuosmukis. Puolimas prieš visuomenines organizacijas ir yra valstybės nuosmukio procesų Lietuvoje matas. Prieš penkerius metus sunku buvo įsivaizduoti, kad Lietuvos valdžia taip energingai dalyvaus Kremliaus akcijose.
Vyriausybės neapdairumas „Mažeikių naftos“ byloje
„Mažeikių naftos“ pardavimo reikaluose Vyriausybė, atrodo, artėja prie visiško savo planų fiasko. Kas lėmė „Jukos“ sprendimą iš derybų pašalinti dvi Rusijos kompanijas, sunku pasakyti, bet neatmesčiau ir to, kad tai suplanuotas „Jukos“ akcininkų kerštas Kremliui. Akivaizdu, kad tokiam sprendimui Vyriausybė yra visiškai nepasiruošusi ir tai rezultatas to, kad Vyriausybė, nepaisydama mūsų raginimų, nepradėjo ruoštis „Jukos“ akcijų išpirkimui iš karto po M. Chodorkovskio suėmimo.
Nei kazachai, nei lenkai nėra blogas pasirinkimas Lietuvai, nes kazachai turi naftos, o lenkai, neturėdami savo akcininkų tarp Rusijos naftos kompanijų, sugeba nupirkti iki 10 proc. Rusijos naftos eksporto. Todėl Vyriausybė, bandydama pasinaudoti pirmenybės teise ir neleisti kuriam nors iš „Jukos“ pasirinktų pirkėjų tapti „Mažeikių naftos“ savininku, turės įrodyti Seimui, kuo kazachai ar lenkai yra blogi investuotojai. O tai bus nelengva padaryti. Vyriausybė tai turi žinoti iš anksto.
Vyriausybė elgėsi visai neapdairiai, kad iš anksto nesiėmė visų galimų juridinių veiksmų apsaugant Lietuvos interesus, tarp jų – ir arbitražuose ginčijant „Jukos“ teisę į akcijų opcionus, kai „Jukos“ pati nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų tiekiant naftą. Dėl to Lietuva gali prarasti teisę į dar 20 proc. akcijų ir tai bus didelis finansinis nuostolis Lietuvai.
Be abejo, tuoj pat Vyriausybės bus pasakyta, kad dėl visko yra kalti konservatoriai, nes, girdi, tokios blogos buvo 1999 metų sutartys, kad Vyriausybės veiksmai yra supančioti šių sutarčių. Čia noriu priminti tik vieną dalyką, kad 2002 metais, kai „Williams“ pardavinėjo savo akcijas „Jukos“ kompanijai, mes siūlėme Vyriausybei pasinaudoti pirmenybės teise, kokia Vyriausybė bando dabar pasinaudoti, ir išpirkti „Williams“ parduodamas akcijas, kurias po to Vyriausybė būtų galėjusi pagal naują sutartį parduoti „Jukos“ kompanijai. Tačiau tokiu atveju būtų galimybė sutartyje nebenumatyti opcionų ir kitų šiandien Vyriausybės kritikuojamų sutarčių nuostatų. Į mūsų tuometinį raginimą premjeras A. Brazauskas numojo ranka. Šiandien tokio abejingumo rezultatai Lietuvai gali brangiai kainuoti.
Mes esame pasirengę padėti Vyriausybei ieškoti tinkamiausių sprendimų, bet Vyriausybė turi turėti aiškią bei skaidrią strategiją ir mes su ja turime būti supažindinti. To dabar nėra.
Dar praėjusį pirmadienį, lapkričio 25 d., sutarėme, kad Seimo pirmininkas šiomis dienomis organizuos premjero pokalbį su visų frakcijų atstovais, kuriame būtų galima išgirsti konfidencialią informaciją apie derybų eigą ir Vyriausybės nuostatas. Jeigu to nebus padaryta, teks konstatuoti, kad Vyriausybė yra visai pasimetusi.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
