Spaudoje, aptarinėjant "Mažeikių naftos" privatizavimo aplinkybes, taip pat teismui ar Seimo komisijai dalyvaujant rinkimų kampanijoje su "Mažeikių naftos" reikalų svarstymais, nuolat kartojamos kelios propagandinės klišės, visiškai prasilenkiančios su bet kokia ekonomine logika.
Dažniausiai kartojama, kad tuo metu, kai "Mažeikių naftą" valdė "Williams" kompanija (1999-2002 m.), įmonė patyrė 750 mln. litų nuostolių dėl blogo valdymo (siekiant propagandinio svorio, dažnai pasakoma visiška ekonominė nesąmonė, kad tokius nuostolius yra patyrusi valstybė). Galima pasidžiaugti bent tuo, kad jau nebeskelbiama oponentų kartkartėmis deklaruota tariama 1,5 mlrd. litų žala.
Kad ir kaip būtų gaila, įmonės kartais patiria nuostolių
Tenka pažymėti, kad nuostoliai įmonių veikloje dažnai būna sąlygoti objektyvių priežasčių ir tam tikrą laiką gali būti neišvengiami. Nors po privatizavimo daugelis įmonių yra dirbusios nuostolingai ar net bankrutavusios, iki šiol nė viena Lietuvos Vyriausybė ar jos atstovai prokurorų nebuvo kaltinti dėl nuostolingos privatizuotų įmonių veiklos.
"Mažeikių nafta" 1995, 1996, 1998 metais taip pat dirbo nuostolingai ir per tą laiką patyrė daugiau kaip 150 mln. litų nuostolių, nes tai lėmė ir objektyvios sąlygos. Už šiuo laikotarpiu patirtus nuostolius niekas nėra persekiojamas, nes iš tiesų tai būtų visiška teisinė ir ekonominė nesąmonė. Kaip rodo ekonominių faktorių analizė, ir 1999-2002 m. "Mažeikių naftos" koncerno patirti nuostoliai (1999 m. - 90 mln. Lt.; 2000 m. - 148 mln. Lt; 2001 m. - 287 mln. Lt; 2002 m. - 185 mln. Lt) buvo lemti objektyvių priežasčių, todėl praktiškai buvo neišvengiami.
Nagrinėjant šio laikotarpio "Mažeikių naftos" finansines ataskaitas visų pirma reikia pažymėti, kad pradedant 1999 m. į "Mažeikių naftos" turto ir finansinį balansą yra įtraukiamas ir "Būtingės terminalas", kuris pradžioje dirbo nuostolingai, nes į "Mažeikių naftos" balansą įnešė dideles statybos skolas ir pradinio veiklos etapo natūralius sunkumus. Dėl šios priežasties negalima lyginti atskirų laikotarpių "Mažeikių naftos" veiklos rodiklių.
1999-2002 m. "Mažeikių naftos" nuostolius lėmė objektyvūs veiksniai
Kaip Seimo komisijoje paliudijo "Mažeikių naftos" valdybos pirmininkas, Ūkio ministerijos viceministras N. Eidukevičius, 1999-2002 metų "Mažeikių naftos" veiklos nuostolius iš esmės lėmė trys veiksniai:
1. Padėtis tarptautinėse rinkose ir pirmiausia šiose rinkose nusistovėjusi perdirbimo marža, kuri 1998 m.,1999 m. ir 2002 m. buvo labai nepalanki "Mažeikių naftos" veiklai, nes atitinkamai siekė tik 36, 30,5 ir 41,4 JAV dol./t (ekspertai yra nustatę, kad "Mažeikių nafta" gali pelningai dirbti tik tuo atveju, jeigu ši marža viršija 49 JAV dol./t).
2. Nuo 1998 m. vėluojantis įmonės modernizavimas, kuris negalėjo būti vykdomas dėl labai blogos įmonės ekonominės būklės. Dėl to "Mažeikių nafta" turėjo patirti nuostolių 1999 m. ir 2000 m. pirmąjį pusmetį, Europos rinkose nuostolingai pardavinėdama savo produktus, neatitinkančius europinių standartų. Tačiau, kaip paaiškino N. Eidukevičius, įmonė būtų patyrusi dar didesnius nuostolius, jeigu tuo metu būtų mažinusi gamybą, pasitraukusi iš europinių rinkų ir vėliau bandžiusi grįžti į šias rinkas. Grįžimas būtų kainavęs labai brangiai.
3. Po 1999 m. sutarčių "Mažeikių naftos" finansinę padėtį pagerino didžiulės paskolos, kurias suteikė Lietuvos Vyriausybė ir "Williams". Tai leido įmonei pradėti produktyviai veikti ir didinti gamybos apimtis, tačiau pradiniame etape buvo labai padidėjusios "Mažeikių naftos" mokamos palūkanos už suteiktas paskolas. 1999 m. "Mažeikių nafta" sumokėjo 51 mln. Lt palūkanų, 2000 m. - jau 107 mln. Lt. Tai irgi didino "Mažeikių naftos" nuostolius ir tai atsispindi įmonės finansinėse ataskaitose.
Taigi nuostolinga įmonės veikla 1999-2002 metais buvo sąlygota objektyvių ekonominių priežasčių, kurioms labai mažai įtakos turėjo 1999 m. pasirašytos sutartys. Jeigu sutartys nebūtų buvusios pasirašytos, šios priežastys nebūtų išnykusios, o tik dar labiau paaštrėjusios, nes vien per 1999-2000 m. "Mažeikių nafta" (arba valstybė) būtų turėjusi grąžinti 850 mln. litų paskolų, paimtų "Būtingės terminalo" statybai.
1999 m. sprendimai sąlygojo šiandieninę sėkmingą įmonės veiklą
Kaip rodo šiandieninė "Mažeikių naftos" padėtis, 1999 m. padaryti sprendimai buvo teisingi ir iš esmės jie sąlygojo šiandieninę sėkmingą įmonės veiklą. Kaip Seimo komisijoje paliudijo "Mažeikių naftos" Finansų departamento direktorė V. Petrošienė, "Williams" padarė didžiulį darbą, pertvarkydama "Mažeikių naftą" į vakarietišką įmonę - ir tai yra šiandieninės "Mažeikių naftos" sėkmės pagrindas, o "Jukos" nieko nesugriovė ir viską tęsia toliau, samdydama amerikietį direktorių.
"Lietuvos geležinkeliams" ir "Klaipėdos naftai" sutartys su "Mažeikių nafta" yra naudingos
Dar viena dažnai vartojama neteisinga klišė, kuri yra įtraukta ir į prokurorų parengtą kaltinamąją išvadą, yra tokia, kad tariamai dėl pasirašytų sutarčių su "Mažeikių nafta", 86 mln. Lt žalą patyrė "Lietuvos geležinkeliai" ir "Klaipėdos nafta".
Tokie aiškinimai neatitinka ekonominės logikos, nes bandoma žala pripažinti "Lietuvos geležinkelių" ir "Klaipėdos naftos" negautas pajamas, kurias šios įmonės norėjo gauti, prašydamos iš "Mažeikių naftos" didesnių tarifų. O Vyriausybės tikslas buvo sumažinti "Mažeikių naftos" veiklos nuostolius, kurie būtų didėję, jeigu būtų dar labiau didinamos "Mažeikių naftos" krovinių transportavimo ir perkrovimo sąnaudos. Valstybė, valdydama visas šias įmones, siekė išmintingo balanso jų tarpusavio finansiniuose santykiuose.
Kaip rodo žurnale "Kelias" (2004 m., Nr. 4) išspausdinta Ž. Kačiuškos apžvalga, pagrįsta visų trijų įmonių pastarojo laikotarpio veiklos analize, ir "Lietuvos geležinkeliai", ir "Klaipėdos nafta", perveždamos "Mažeikių naftos" krovinius, gauna didelį pelną. "Klaipėdos nafta", paskelbusi šiemet mokėsianti dividendus akcininkams, beveik pusę visų pajamų (50 mln. Lt) gavo iš "Mažeikių naftos" krovinių aptarnavimo. "Lietuvos geležinkeliai", kurių pelnas pernai išaugo 2,6 karto, 20 proc. pajamų gauna iš "Mažeikių naftos" krovinių pervežimo.
Kaip rodo minėtoji apžvalga, iki 1998 m. "Lietuvos geležinkeliai" "Mažeikių naftos" kroviniams taikydavo dar didesnes nuolaidas (10 proc.). Dabar taikoma 8 proc. nuolaida. Kita vertus, kaip rodo skaičiavimai, "Mažeikių naftai" būtų daug naudingiau naudotis ne Lietuvos, o Latvijos geležinkelių paslaugomis, o tai fiziškai įmanoma, nes žaliavos vežimui būtų taikomas 0,011 JAV dolerio už tonkilometrį tarifas. Lietuviai taiko dvigubai didesnį - 0,024 tarifą. Latvijos uostai taip pat yra pasiruošę perkrauti "Mažeikių naftos" krovinius pigiau nei Klaipėdos.
Taigi "Lietuvos geležinkelių" ir "Klaipėdos naftos" pelną, kurį šios įmonės gauna iš "Mažeikių naftos", nuo rinkos spaudimo apsaugo tai, kad 1999 m. pasirašytos sutartys neleidžia "Mažeikių naftai" atsisakyti "Lietuvos geležinkelių" ir "Klaipėdos naftos" teikiamų paslaugų. Konkurencijos šioje srityje draudimas, kuris numatytas 1999 m. sutartyse, yra naudingas "Lietuvos geležinkeliams" bei "Klaipėdos naftai" ir visai nenaudingas "Mažeikių naftai".
Trūksta tik paminklo Mažeikių centre…
Apibendrinant galima pasakyti, kad ekonominė logika yra geležinė ir nepaiso jokios politinės ar priešrinkiminės retorikos. Dar 1998 m. liepos 20 d. R. Valatka "Lietuvos ryto" laikraštyje teigė, kad "jei sutartis su "Williams" po 5 metų, tegu ir be konservatorių, Lietuvai padės brangiai parduoti likusius jai 57 proc. naftos įmonės akcijų, V. Babiliui ir G. Vagnoriui Mažeikių centre bus galima statyti paminklą".
R. Valatkos prognozės visiškai išsipildė: prabėgo 5 metai, konservatorių nėra valdžioje, o įmonės akcijos, kurių 41 proc. šiandien valdo valstybė, pabrango nuo 0,42 Lt už akciją 1998 metais iki 2,2 Lt už akciją 2003 metais. Jeigu valstybė dabar nutartų parduoti savo valdomas akcijas, ji uždirbtų dvigubai daugiau, nei būtų pardavusi 1999 m. visą 100 proc. tuo metu valdytų akcijų.
Trūksta tik paminklo Mažeikių centre…
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių pareikštomis mintimis.
