Vilniuje viešinčio NATO komiteto vadovo Bruce’o Jacksono (Briuso Džeksono) teigimu, amerikiečiai liūdi, kad savo postus palieka naująją Europą kūrę Lietuvos ir Čekijos prezidentai.
Kaip po pirmadienį vykusio susitikimo su kadenciją baigiančiu prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė B.Jacksonas, Amerikoje liūdima, kad "du puikūs žmonės, kurie sukūrė naują Europą - prezidentas Vaclavas Havelas ir prezidentas V.Adamkus - palieka savo postus".
"Visa, ką pasiekė prezidentas V.Adamkus ir jo komanda, yra nuostabu. Lietuvos vadovavimas Vilniaus dešimtukui, susitikimas su JAV prezidentu George’u W.Bushu (Džordžu Bušu), rodo, kad Vilniaus dešimtuko procesas buvo išimtinis", - kalbėjo B.Jacksonas.
Dvi kadencijas Čekijai vadovavęs V.Havelas jau baigė darbą prezidento poste, V.Adamkaus penkerių metų kadencija baigsis vasario 25-ąją.
Pasak B.Jacksono, susitikime V.Adamkaus užtikrino, kad liks aktyvus politikoje.
Kalbant apie galimą karinę operaciją Irake, B.Jacksonas pažymėjo, jog akivaizdu, kad Lietuva ir JAV turi identišką poziciją Irako klausimu.
"Tai patvirtino Vilniaus grupės pareiškimas", - sakė NATO komiteto vadovas.
Šį mėnesį septynias pakviestąsias NATO nares ir tris kandidates vienijantis Vilniaus dešimtukas paskelbė pareiškimą, raginantį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priversti Iraką nusiginkluoti.
B.Jacksonas teigė su V.Adamkumi vieningai sutarę, kad NATO lieka gyvybinga, stipri ir vieninga organizacija.
NATO komiteto vadovo teigimu, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje bus pasinaudota veto teise, bus pakenkta pasitikėjimui Jungtinėmis Tautomis ir taip susilpninta vieną esminių pasaulio organizacijų.
"Mes norime matyti tiek Jungtines Tautas, ES, tiek NATO visavertėmis organizacijomis. Mes remiamės šiomis struktūromis", - sakė B.Jacksonas.
JT Saugumo Tarybos narės Prancūzija ir Vokietija nesutinka su JAV ketinimais panaudoti karinę jėgą prieš Iraką, neturint tam Saugumo Tarybos pritarimo.
Diktatoriaus Saddamo Husseino vadovaujamas Irakas pastarąjį dešimtmetį kėlė pasaulio susirūpinimą dėl, kaip įtariama, vykdomų masinio naikinimo ginklų programų.
Taip pat pirmadienį B.Jacksonas susitiko su Seimo pirmininku Artūru Paulausku ir su krašto apsaugos ministru Linu Linkevičiumi.
Pasak Seimo pirmininko atstovo pranešimo spaudai, A.Paulauskas susitikime padėkojo JAV NATO komiteto vadovui už paramą Lietuvos narystei NATO, aptarė Vilniaus dešimtuko grupės šalių ateitį.
Pasak KAM pranešimo, susitikime L.Linkevičius pabrėžė, kad po susitikimų su išrinktuoju prezidentu Rolandu Paksu jis esąs įsitikinęs, jog nenumatoma keisti Lietuvos gynybos politiką, išlieka prisiimti įsipareigojimai gynybos partneriams.
Beje, tokį įsitikinimą žurnalistams pareiškė ir pats B.Jacksonas po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su R.Paksu.
B.Jacksonas yra vienas iš 1996 metais įkurto NATO komiteto steigėjų. Ši nepelno organizacija skatina NATO plėtrą ir JAV lyderystę Aljanse.
Komitetą įkūrė Amerikos piliečiai, manantys, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybių priėmimas į NATO sustiprintų šių valstybių demokratines institucijas ir rinkos ekonomikas. Komiteto nariai siekia plačios politinės ir visuomeninės paramos NATO plėtrai.
Lietuva kartu su dar šešiomis Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis pakvietimą prisijungti prie Aljanso gavo pernai lapkritį vykusiame NATO viršūnių susitikime.
B.Jacksonas taip pat yra Užsienio santykių tarybos, Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone bei kitų tarptautinių santykių ir strateginių studijų centrų narys, straipsnių apie gynybos ir užsienio politiką žymiausiuose pasaulio leidiniuose autorius.
Pastarąjį kartą NATO komiteto prezidentas Lietuvoje lankėsi 2001 metų lapkritį.
BNS
