Jei amerikiečiai užimtų Bagdadą, kurį prieš daugiau kaip septynis šimtmečius buvo nukariavę mongolai, tai būtų pirmas kartas nuo kolonijinės eros pabaigos, kai Vakarų armija užima kurios nors arabų valstybės sostinę.
"Amerikiečiai Bagdadą užimtų pirmieji po mongolų Chulagu-chano, baisiojo Čingischano vaikaičio invazijos į senąjį kalifato centrą 1258 metų vasario 10 dieną", - sakė Tuniso istorikas ir filosofas Ahmedas Kedidi (Ahmedas Kedidis).
"Mongolai liejo kraują ir padegė Beit Chikmą ("Išminties namus") - tuometinį (regiono) mokslo ir meno centrą", - sakė jis.
"Taigi jei Bagdadą valdys Amerikos kalifas, toks kaip Tommy Franksas (Tomis Frenksas), arabai ir musulmonai patirs milžinišką šoką, nes Bagdadas yra senoji islamo sostinė", - pridūrė A. Kedidi.
Vašingtonas yra užsiminęs, kad po invazijos laikinuoju Irako lyderiu paskirs kurį nors armijos vadą. Pagrindiniu kandidatu laikomas JAV pajėgų Persijos įlankos regione vadas generolas Tommy Franksas.
Politikos apžvalgininkas ir Egipto laikraščio "al Shaab" vyriausiasis redaktorius Talaatas Rumaihas sakė, kad "al Kudsą" - Jeruzalę - "vis dar yra okupavę sionistai", ir pažymėjo, kad "1982 metais Izraelio pajėgos įsiveržė į Beirutą".
"Tačiau šį kartą, kai arabų ir musulmonų pasaulį įaudrino islamizmo karštinė, okupantai yra amerikiečiai. Bagdado okupacija sukels didžiulę islamizmo bangą ir didelio masto konfrontaciją su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija", - perspėjo jis.
Kataro universiteto politikos mokslų profesorius Mohamedas al-Mesferas (Mohamedas Mesferas) mano, kad Jungtinės Valstijos tikrai okupuos Bagdadą, bet irakiečiai negalės su tuo tiesiog susitaikyti. "Jie tęs pasipriešinimą", - sakė jis.
M. al-Mesferas įsitikinęs, kad Irako okupacija yra "ne vieno režimo pakeitimo regione preliudija". Jis paminėjo Saudo Arabiją, kuri kaltinama ekstremizmo skatinimu, ir Siriją, kuri remia kai kurias radikalias palestiniečių grupuotes.
BNS
