Rugsėjo pradžia Kau¬ne buvo reikšminga ne vien pirmokėliams – iškilmingai įkasus kertinį akmenį, prie miesto gynybinės sienos pradėtos keistos statybos. Nors ta proga Kauno valdžios vyrai uoliai kalbėjo, jog tai sveikintinas verslininkų indėlis į miestą ir jo urbanistinį gyvybingumą, tačiau tų, kurie 8 metus stebi keistus investuotojo A.Stravinsko manevrus, džiaugsmas neima.
Šios statybos aspektai verčia nuogąstauti ne tik dėl „urbanizuojamo” istorinio kampelio, bet ir dėl viso Kauno centro ateities.
IR PENKI AUKŠTAI ATRODĖ PER DAUG
Pertvarkyti I.Kanto gatvės užstatymą ir eksponuoti gynybinės sienos likučius su restauruotu Malūnininko bokštu buvo numatyta dar 1977 metais parengtame Kauno centro detaliajame plane (arch. A.Steponavičius, J.Zagorskas). Tada nugriovus kelis namus buvo atlaisvintas sklypas, o vėliau, jau 1997 metais, jis išnuomotas viešbučio „Naktinė magija“ savininkui A.Stravinskui, įsipareigojusiam pasirūpinti ir unikalia kultūros vertybe.
Pagal paminklotvarkos sąlygas (prof. A.Miškinis) nurodyta šiame sklype statyti vos 3 aukštų pastatą, todėl Kauno paminklosaugininkų taryba tuomet griežtai supeikė projektuotojo R.Kemežio pateiktą 5 aukštų viešbučio eskizą. Visgi verslininkui nulinį statinio ciklą kažkaip pavyko suderinti. Nuo to laiko šalia gynybinės sienos liekanų žiojėjo pamatų duobė, kol pernai A.Stravinskas vėl ėmėsi reikalo ir pasitelkė architektą G.Natkevičių – suprojektuoti jau 30 metrų aukščio pastatui.
REKORDINIS UŽSTATYMO INTENSYVUMAS
Architekto G.Natkevičiaus manymu, naujasis pastatas turėtų būti vientiso tūrio, nes aplinka prie Malūnininko bokštelio ir taip įvairi. „Iš pradžių bandėme tūrį skaidyti pagal paminklosaugininkų rekomendacijas, tačiau tada jis atrodė chaotiškai“, – sakė projekto autorius. Vieną po kito nešęs variantus G.Natkevičius galiausiai paveldosaugą „palaužė”. 10 aukštų stiklinio pastato 2 fasadai būtų tarsi aptraukti didžiule „tinkline kojine“, o į Malūnininko bokštelį orientuotas trečiasis – veidrodiškas. „Architektūrinis kontrastas ir veidrodinėje sienoje atsispindintis plytų mūro raštas pabrėš bokštelio subtilumą“, – mano G.Natkevičius. Architekto teigimu, stiklinius daugiabučio fasadus dengiantis akmeninis tinklas neleis gyventojams eksterjero darkyti skirtingais papildomais elementais – roletais, žaliuzėmis, gėlėmis ir pan.
Pastatą statanti bendrovė „Arno vila“ yra įsipareigojusi savo lėšomis atkurti šalia miesto sienos buvusią istorinę gatvelę, rekonstruoti Malūnininko bokštą ir pačią sieną, sutvarkyti aplinką ir įrengti požeminį parkingą. Taigi po visu sklypu ir net po gynybine siena suprojektuotu 2 aukštų apie 90 vietų požeminiu parkingu turėtų naudotis ne vien namo gyventojai, bet ir visuomenė.
Beje, milžiniško, ankštame sklype įsprausto namo plotas kartu su parkingu sieks net 13.000 m².
KVAD PROJEKTĄ PALAIMINO
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė „Statybų pilotui“ paaiškino, kad nors pastatas patenka į Senamiesčio teritoriją, šioje jo dalyje jau vyrauja Naujamiesčio užstatymas. Pasak pareigūnės, paveldo specialistams nekilo abejonių nei dėl projektuojamo pastato dydžio, nei dėl jo santykio su vieninteliu išlikusiu Kauno gynybinės sienos bokšteliu, nei su gretimu „smetoniniu” užstatymu.
„Projektą mūsų taryba svarstė tol, kol projekto autoriai surado tinkamą šiai vietai architektūrinį sprendimą“ – teigė ji. Pareigūnė sakė įsitikinusi, kad Kauno naujamiesčio užstatymo aukštingumą reikia kelti, ypač – Karaliaus Mindaugo prospekto pusėje.
Paminklosaugininkų tarybai priklausantis architektas Rimas Palys yra kitos nuomonės. Jis „Statybų pilotui“ teigė nesuprantantis, kaip KVAD’as galėjo suderinti tokio mastelio pastatą tokioje jautrioje vietoje. „Kalbama viena, o po to daroma visai kas kita“, – stebėjosi „smetoninės” Kauno architektūros žinovas. Pasak R.Palio, G.Natkevičiaus kolektyvo projektiniai pasiūlymai buvo kritikuojami dėl pernelyg stambaus ir didelio tūrio, tačiau KVAD’o tarybai pateikiami variantai skyrėsi bemaž vien fasadų estetika.
Architektūros istorikė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė taip pat sakė nepritarianti tokiam dideliam pastatui Naujamiesčio teritorijoje. „KVAD’o tarybos posėdyje, kuriame buvo pritarta šiam projektui, nedalyvavau, todėl neįsivaizduoju, kaip taryba galėjo pritarti tokio dydžio statiniui. Juk šalia ne tik Malūnininko bokštelis, bet ir Kauno centrinis paštas, Muzikinis teatras ir kiti vertingi tarpukario architektūros objektai“, – stebėjosi ekspertė.
NET EKSPERTAS SUABEJOJO
Paveldo ekspertas prof. Jurgis Bučas „Statybų pilotui“ sakė pritariąs autorių sprendimui projektuoti modernios architektūros pastatą, nes Naujamiestis – teritorija, kurioje gali būti vertingos architektūros iš įvairių miesto raidos etapų. „Vakaruose plačiai naudojamas architektūrinio kontrasto principas, kai nauja statyba paryškina senąją ir atvirkščiai“, – dėstė ekspertas. J.Bučas įžvelgė dar porą šio projekto teigiamų aspektų – kad Malūnininko bokštelis galės būti naudojamas, lankomas ir kad veidrodinis naujojo pastato fasadas sudarys išryškinantį foną. „Tačiau aš visą laiką kritikavau ir dabar smarkiai abejoju tiek dėl paties namo tūrio, tiek dėl jo aukščio“, – pabrėžė „Statybų pilotui” J.Bučas, anksčiau žiniasklaidoje cituotas priešingai.
Architektas R.Palys įsitikinęs, kad leidę statyti tokio dydžio pastatą jautrioje Kauno centro vietoje, Kauno pareigūnai parodo visiškai neišmanantys nei urbanistikos, nei paveldo dalykų. „Realizuojamame istorinės teritorijos išvystymo urbanistiniame scenarijuje istoriniam bokšteliui numatyta greičiau lauko tualeto, nei kultūros vertybės vaidmuo“, – piktinosi architektas.
ŽEMVALDŽIAI ATAKUOJA
Jei ir toliau Kauno urbanizmas plėtosis pagal panašias tendencijas, nebeteks ilgiau sukti galvos, kur įkurti Kauno „sitį”. Kol už miesto planavimą atsakingi pareigūnai tūpčioja (arba laukia), verslas veržiasi į vertingiausią kultūrine prasme Kauno teritoriją – Naujamiestį. Iš kiekvieno sklypelio be skrupulų bandoma išspausti kiek įmanoma. Jokios architektūrinės logikos, jokio konteksto paisymo nebelieka. Pro pirštus žiūrintys Kauno pareigūnai iš pradžių į pačią Kauno širdį įsileido 56.000 m² ploto prekybos centrą „Akropolis“ su garažu virš krantinės, o dabar – ir 10 aukštų namą. Precedentas Naujamiesčio urbanistiniame audinyje „šriubuoti“ daugiaaukščius pagal žemvaldžio kaprizus yra išgirstas. „Statybų piloto“ žiniomis, panašaus dydžio „grožis” jau braižomas I.Kanto gatvėje, devynaukštis „matuojasi” sklypą prie M.Žilinsko galerijos – matyt, naujų „premjerų” bus ir daugiau.
„Statybų pilotas“
