Kauno Vienybės aikštėje stovintis "Miestprojektas" architektūros ir urbanistikos specialistų pripažintas vienu geriausių funkcionalizmo pastatų Lietuvoje. Todėl pavasarį "Statybų piloto" paskelbti investuotojų planai rekonstruoti ir "pagerinti" jo architektūrą sulaukė atgarsio visuomenėje ir tarp architektų. Po keletą mėnesių trukusios tylos bei paruošiamųjų darbų kabinetuose dabar rangovinės firmos "Kaminta" statybininkai "Miestprojekte" pradėjo sparčius griovimo darbus.
Vienybės aikštės ansamblis byra
"Miestprojektas" (tuomet - Miestų statybos projektavimo institutas) svarbiausioje Kauno aikštėje iškilo 1975 metais. Architekto Algimanto Sprindžio (kartu su B. Zabulioniu) suprojektuotas šis kompaktiško stačiakampio plano penkiaaukštis pastatas laikomas pavyzdiniu savo laikotarpio architektūriniu sprendimu. Na, o jo interjerą į vieną sistemą jungiantis elegantiškas atrijus turi ne tik architektūrinę, bet ir istorinę vertę - tai pirma tokio tipo erdvė Lietuvoje. Šis statinys taip pat yra svarbus elementas Vienybės aikštės architektūriniame-urbanistiniame ansamblyje, kuriam priklauso istorinis Vytauto Didžiojo karo muziejus, M. K. Čiurlionio muziejus, "Pramprojekto" korpusai ir net ant Žaliakalnio šlaito baltuojanti Prisikėlimo bažnyčia. Pasikeitus savininkui, sumanymas "Miestprojektą" pritaikyti A klasės biurams (beveik 10 000 kv. m) yra logiškas investicinis žingsnis. Tuo labiau kad nūnai šiuolaikiškų kontorų pastatų Kaune tiesiog nėra.
Katedros vedėjas moko "pagerinti" architektūrą
Realizuoti sumanymą ėmėsi koncernui SBA priklausanti bendrovė "Pastatų idėjų įgyvendinimas". Deja, pagrindinėje miesto aikštėje stovintį vertingą pastatą prie vakarietiškų standartų pritempti pasišovę verslininkai tai padaryti ėmėsi keistai azijatišku būdu. Investuotojai net nepasivargino apie numatomą rekonstrukciją pranešti projekto autoriams. Surengtoje uždaroje architektų apklausoje nugalėjo Senamiesčio architektų ir dizainerių dirbtuvės (SAAD). Architektai J. Audėjaitis, R. Giedraitis, R. Palubeckis, A. Audėjaitis ir R. Bridžiuvienė (PV) šiame projekte numatė smarkiai išplėsti esamo atrijaus erdvę, užstatyti dar vieną aukštą, "patobulinti" fasadų architektūrą, o pagrindinį įėjimą akcentuoti įtraukimu. Vėliau autoriai šį sprendimą pakoregavo pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) ir savivaldybės architektūrinės-urbanistinės tarybos specialistų pastabas. Buvo atsisakyta ir sumanymo gerokai padidinti atrijų, tačiau jis vis tiek pratęstas vienu aukštu žemyn ir vienu aukštyn. Kai kurių fasadų apdaila grįžo arčiau pirminės išvaizdos. Tačiau pagrindiniame fasade (nepatikrintais duomenimis) atsirado naujas svetimkūnis - didžiulis laužytų formų "inkliuzas" iš refleksinių stiklų. Įdomu, kad Architektų namuose įvykusiame bendrame architektų tarybos ir Lietuvos architektų sąjungos (LAS) ekspertų posėdyje projekto vyr. architektas Jonas Audėjaitis arogantiškai pareiškė, esą jų architektūrinis sprendimas yra geresnis (!) už A. Sprindžio. Turint omeny, kad J. Audėjaitis vadovauja VDA Kauno dailės instituto Architektūros katedrai, galima tikėtis, kad netruks pasirodyti ir panašia metodika parengta svetimos architektūros "gerintojų" karta.
Temidė užsimerkė labiau
Posėdyje dalyvavę KVAD Kauno teritorinio padalinio specialistai šiam narciziškam pareiškimui negalėjo paprieštarauti - departamentas nesaugo po 1940 metų pastatytų namų. Bet net ir nebandė. Pro pirštus į rekonstrukciją žiūrėjo ir miesto architektūrinė valdžia. Šį geriausią architekto A. Sprindžio kūrinį užstojo tik architektūrinė visuomenė. LAS pirmininkas architektas V. Dičius pateiktąjį rekonstrukcijos projektą prilygino bandymui pastatui pakeisti lytį. Po audringo aptarimo galiausiai prieita prie išvados, kad "Miestprojektas" yra visuomenei priklausanti kultūros vertybė, kurią rekonstruoti galima tik nustačius kriterijus. Atsižvelgus į recenzentų prof. A. Miškinio ir architekto A. Nasvyčio bei kitų ekspertų griežtą rekonstrukcijos projekto kritiką, nurodyta išsaugoti funkcionalizmo pastato fasadų architektūrą, atrijų ir kitus vertingus interjero elementus.
Griežta architektūrinės visuomenės kritika nei rekonstrukcijos projekto autorių, nei užsakovų nepaskatino pakeisti darbo metodų. Svarbaus savo epochos statinio griovimo darbai jau įsibėgėjo, tačiau koks projektas bus realizuotas, iki šiol taip ir neaišku. Nors investuotojai viešai teigia, kad iš pastato liks vien "griaučiai" ir žada statybas baigti jau kitų metų kovą, kaip atrodys statinys po rekonstrukcijos, "Statybų pilotui" negalėjo paaiškinti nei Kauno architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigūnai, nei Architektų sąjungos ekspertai, nei pats J. Audėjaitis. "Šiuo metu projektuojame ir galutinis pastato vaizdas dar nėra aiškus", - teigė rekonstrukcijos architektas. "Statybų piloto" žiniomis, projektuotojai kol kas nebendradarbiauja ir su pastato autoriumi architektu A. Sprindžiu.
Statytojai reklamuoja išlaužą
Vis dėlto statytojai geriau už architektą žino, ką stato. Jie net keletą kartų reklamavo architektūros specialistų smarkiai sukritikuotąjį "Miestprojekto" rekonstrukcijos projektą su stikline išlauža (žr. rugsėjo 9 d. "Kauno dienos" straipsnis "Miestprojektas keičia veidą" ir kt.). "Statybų pilotui" pavyko sužinoti, kad yra suderintas ir savivaldybėje saugomas kitas, nuosaikesnis rekonstrukcijos variantas. Pagal jį projektą fasadai naujomis medžiagomis atkartos jo senąją tektoniką. Statinio plotas išaugs iki 12 295 kv. m, o 2-6-ame aukštuose bus įrengta 5 149 kv. m ploto nuomojamiems biurams. Naująjį 6-ąjį aukštą daugiausiai užims posėdžių salės, o 1-ajame projektuojama meno galerija, 100 vietų kavinė, 3 parduotuvės. Vienybės aikštės fasade išlikęs pagrindinis įėjimas bus labiau akcentuotas, o ūkinis - numatytas iš V. Putvinskio gatvės. Į antrajame aukšte projektuojamą vietų autonomišką 288 vietų amfiteatrinę salę ves atskiras įėjimas iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pusės. Automobilius planuojama statyti pastato pašonėse.
Beje, LAS Kauno skyrius, įvertinęs susidariusią dviprasmišką padėtį, paprašė "Miestprojekto" rekonstrukcijos projekto autorių vieną suderinto projekto egzempliorių įteikti Architektų sąjungai ir pakomentuoti situaciją.
“Statybų pilotas”
