Vieną vakarą gulėjau aš sau lovoj ir galvojau. Patikėkit manim, matyti galvojantį Alių Baltrų yra labai retas vaizdelis. Galvojau apie užvakarykštę diskusiją su trimis merginomis apie tai, kam pasaulyje gyventi lengviau - moterims ar vyrams.
Ne, jūs suklydote - šia tema tikrai nepostringausiu, nes tai banalu ir nuvalkiota, juolab kad turbūt palaikyčiau feministiškąją pusę ir būčiau dėl to pasmerktas skaitytojų daugumos (“Omni Laiką“ daugiau skaito vyrai nei moterys).
Toje minėtoje diskusijoje su draugėmis palaikiau vyrišką poziciją, sekdamas tradicijomis ir principais. Vienas iš mano argumentų buvo, jog vyrams tenka pirkti prezervatyvus. Iš pradžių tai atrodė kaip paprastas ne itin stiprus moterų pranašumas, kad joms to daryti nereikia, dabar pradedu galvoti, kad viso to šaknys slypi kur kas giliau. Rašau šia tema, nors buvau pažadėjęs jums pažerti naujų gyvenimiškų patarimų, nes manau, jog tai kur kas svarbiau beveik 50 procentų aktyvų lytinį gyvenimą propaguojančių žmonių.
Jau paskutinės dienos, kai kokioje anketoje pildydamas laukelį apie savo amžių, pirmu skaitmeniu teplioju vienetą. Vadinu save kietu “biču”, nes mano straipsnius spausdina “Omni Laikas“. Be to, praėjusią savaitę gavau laiškelį iš vienos skaitytojos, kuriame parašyta: “Tu šūstras bičas.Turbūt tavęs visos panos nori. Atsiusk savo foto tai gal ir aš užsimanysiu“. Štai, kadangi esu jau visai nebe nepilnametis ir neatsilieku nuo laiko, todėl prezervatyvų pirkimas nėra man egzotika.
Laikai, kai raudonuodavau prieš vaistininkę ar pardavėją jau seniai praėjo. Dabar aš drąsus šiuolaikinis jaunuolis, kuriam nė motais bažnyčios įsakymai bei bobučių pasakos ir prie prekystalio ar kasos einu drąsiai. Bet, kad ir kaip ten būtų, nepatogių situacijų išvengti nepavyksta. Nenoriu gilintis į to priežastis, bet turbūt jos slypi kažkur labai giliai. Gal net tarpukario auklėjime. Pateikiu jums tris realias istorijas iš savo dar neilgo (santykinis dalykas) gyvenimėlio. Kadangi lytinio švietimo akimirkos man ilgam įstrigo mokykloje, tai pirkti sargius kioskelyje vengiu, veiksmas vyksta vaistinėje, parduotuvėje ir degalinėje.
1 pavyzdis. Prieinu vaistinėje prie langelio ir paprašau pakelio prezervatyvų, kurie man labiausiai tinka ir patinka. Pusamžė vaistininkė du kartus paklausė, kokių man reikia. Bet, matyt, ji taip įpratus. Juk perkant vaistus, taip pat paklausia “vaikui ar suaugusiam“. Šis klausimas netiko situacijai, bet iš įpročio ji turėjo kažką pasakyti. Kuomet atnešė, pastebėjau, jog tai ne mano prašyto gamintojo produktas ir dar kartą paprašiau. Vaistininkė, kuri jau buvo gerokai išraudusi, dar labiau sutriko ir galų gale grįžusi su reikalingu prezervatyvų pakeliu nervingai ėmė naudotis kasos aparatu ir skaičiuoti grąžą. Mano pageidaujamą prekę vadino “vaistukais“, tuo sukeldama demokratiškų vaistinės klientų, kurių už manęs jau buvo susidariusi visa eilė, šypseną. Na, galbūt šiais laikais nėštumas laikomas liga, tada prezervatyvai yra aiškūs profilaktiniai vaistai, siekiantys sustabdyti ligos židinio atsiradimą. Finalas: išeinu iš vaistinės su norimu rezultatu, bet morališkai visai dienai sutraumavęs vaistininkę, pralinksminęs keletą supratusių situaciją žmonių.
Kodėl vaistinėse prezervatyvai išdėliojami pirmose eilėse vitrinose, šalia pastilių nuo gerklės skausmo ir lašiukų į nosį, bet ne visos vaistininkės yra pasiruošusios juos parduoti?
2 pavyzdys. Stoviu eilėje prekybos centre, kuriame pardavėjos per dieną mato visko, aptarnauja tūkstančius margaspalvių klientų ir atsiduria įvairiausiose situacijose. Prieš mane - stilingas kokių 35-40 metų vyras, lygiai “sulaižytais“ plaukais ir išsikvėpinęs. Ant važiuojančio prekystalio padeda dvi prekes - butelį vyno ir pakelį prezervatyvų. Kitoje rankoje laiko anksčiau nusipirktas ir į baltą popierių suvyniotas gėles. Skenuodama brūkšninius kodus pardavėja paslaptingai šypsosi, o vos minėtam pirkėjui nuėjus, ji metė repliką kitoje kasoje sėdinčiai kolegei: „va, šitas tai pas meilužę eina“. Kas dabar gali garantuoti, jeigu aš, kada nors pirkdamas sauskelnes ir prezervatyvus, nebūsiu palydėtas fraze „va, šitas stengiasi nuo antro apsisaugot“.
Manote, jog prekybos centruose saugumą užtikrinančios gumytės atsitiktinai dedamos šalia degtukų ir kramtomos gumos? Kramtomąją visada nešiojamės kišenėje, bet niekas nedaro išvadų apie jos panaudojimą, kuomet už ją mokame litą.
3 pavyzdys. Degalinė, 1 val. nakties. Esu girdėjęs, jog po vidurnakčio šiose visą parą šviečiančiose įstaigose populiariausiomis prekėmis tampa telefono papildymo kortelės ir sargiai, aplenkdami šių prekyviečių prioritetą - degalus. Įėjęs į akinančia balta šviesa užlietą krautuvę, pamatau jaunutę pardavėją, greičiausiai studentę, bandančią prisidurti prie stipendijos leidžiant naktis degalinėje. Paprašau to, ko čia atėjau, bet vietoj to, kad gaučiau pageidaujamą pirkinį ir susimokėjęs laimingai žygiuočiau savo keliais, išgirdau paslaugumu trykštančios operatorės svarstymus, kad galbūt šitie geresni, bet brangesni. Aš nebuvau nusiteikęs leistis į diskusijas ir dar kartą paprašiau norimo mėlyno sargių pakelio, bet dar kartą išgirdau paskaitą apie tai, jog šitie skirti didesniems, šitie normaliems... O taip juk mirtinai įskaudint žmogų galima! Kadangi aš žmogus neįžeidus, o ir kitos konkuruojančios įstaigos, dirbančios tokiu metu ir prekiaujančios man reikalingais produktais nebuvo, tai sulaukiau paskaitos apie prezervatyvų rūšis pabaigos ir sumokėjęs išėjau.
Galbūt degalinės dotuoja prezervatyvų automatus norinčias statyti įmones, kad šios nepuoselėtų savo veiklos? Jei ne, tuomet kodėl tokius aparatus galima suskaičiuoti ant rankų pirštų?
Manau, trys epizodai iš mano susidūrimų su prezervatyvų pardavėjais pakankamai iliustravo tas nepatogias situacijas, į kurias tenka pakliūti modernioje valstybėje su demokratiškais gyventojais. Taigi mielos merginos ir moterys, versdamos vaikinus ir vyrus nuolat rūpintis sargių pirkimu, pagalvokite ne tik apie tuos 4 ar 6 litus, kuriuos kainuoja kokybiškų prezervatyvų pakelis, bet ir apie moralines traumas, kurias galima patirti juos perkant. Kaip ten būtų, mes, vyrai, sąžiningai bėgame į vaistines, parduotuves, degalines nepaisydami nieko - ko tik nepadarysi dėl švento tikslo!
Nuoširdžiai Jūsų Alius Baltrus
