Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėja J.Malijauskienė ir du jos kolegos - Olegas Zaicevas bei Alenas Piesliakas - prieš visą Lietuvą apsijuokė 2005 metų spalio 10 dieną, kai pusantrų metų nagrinėję bylą pagaliau pastebėjo, kad prokurorai ydingai surašė kaltinamąjį aktą. Tai garsioji neseniai mirusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus byla, kurioje jis kaltintas savo knygoje "Durnių laivas" tyčia apšmeižęs mirusį asmenį - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėją Vytautą Landsbergį-Žemkalnį.
Šie trys pirmos instancijos teismo teisėjai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį V.Petkevičiui, nes Generalinė prokuratūra neteisingai kvalifikavo galimą nusikalstamą veiką. Užuot rašytojui būtų pateikęs kaltinimus pagal BK 313 straipsnio 2 dalį už viešą melagingų prasimanymų paskelbimą apie mirusį asmenį, prokuroras Jonas Vytautas Dabašinskas pateikė kaltinimą už gyvo žmogaus šmeižimą. Generalinės prokuratūros 2004 metų gegužės 10 dienos kaltinamajame akte jau pirmame sakinyje nurodyta, kad V.Petkevičius įtariamas apšmeižęs mirusį asmenį, bet teisėjai tai pastebėjo tik tada, kai įvyko 11 teismo posėdžių, per kuriuos buvo apklausta 16 liudytojų, nukentėjusieji bei kaltinamasis.
Netgi pastebėję, kad padarė klaidą pradėję nagrinėti turiniu ir forma ydingą kaltinimą, teisėjai nesugebėjo garbingai ištaisyti padarytos klaidos. Užuot grąžinę bylą prokuratūrai trūkumams pašalinti, jie išteisino V.Petkevičių.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis, gerai išmanantis teisės dalykus, nes pats rengė Teismų įstatymo pataisas, kurios sustiprino teisėjų nepriklausomumą, pareikalavo, kad teisėjams J.Malijauskienei, A.Piesliakui ir O.Zaicevui būtų iškelta drausmės byla dėl sąmoningai aplaidaus pareigų atlikimo.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas iš pradžių neįžvelgė teisėjų veikloje etikos pažeidimų ir atsisakė kreiptis dėl drausmės bylos iškėlimo. Tačiau įsigaliojus Vilniaus apygardos ir LAT nutartims, kuriose nurodyta, kad apylinkės teismo nuosprendis panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo, A.Šumskas pakeitė savo nuomonę.
Vis dėlto Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuriai vadovavo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Driukas, atsisakė iškelti drausmės bylą. Nemokšiškai bylą nagrinėjusius kolegas palaikė ir Teisėjų asociacija bei Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjai, atsiuntę raštus, kad V.Petkevičių nepagrįstai išteisinę jų kolegos nenusipelnė drausmės bylos, kad teisėjai neprivalo aiškintis dėl priimtų sprendimų.
V.Landsbergio reikalavimas iškelti teisėjams drausmės bylą buvo įvardytas kaip politiko kišimasis į teisėjų nepriklausomumą.
Keista, bet kaip tik viena iš šios skandalingos istorijos veikėjų prezidento V.Adamkaus buvo pasirinkta į Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkes. Dabartinė teismo pirmininkė Česlava Malinovska puikiai susitvarko su pareigomis, o atrankos komisija į šias pareigas ją įrašė pirmą. Tačiau prezidentas pasirinko blogiau įvertintą J.Malijauskienę. Kodėl?
"Toks prezidento sprendimas, jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, ir ši patarė dėl J.Malijauskienės skyrimo Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke, - paaiškino prezidento patarėja Milda Vainiutė. - Tai daroma siekiant įgyvendinti rotacijos principą, nes Č.Malinovska jau dvi kadencijas iš eilės ėjo teismo pirmininkės pareigas."
O ar žinojo prezidentas, kad jo pasirinktoji J.Malijauskienė kartais priima skandalingus sprendimus? "Byla buvo toje medžiagoje, - tikina M.Vainiutė. - Pateikiant šitą personaliją prezidentui buvo aptariami visi niuansai. Bet aš nežinau prezidento motyvacijos, nes su prezidentu tarėsi Teisės departamento vadovė A.Rauličkytė, o ne aš. Aš tik pristačiau Teisėjų tarybai."
Iškėlus rotacijos vėliavą keičiama ir be priekaištų dirbusi Prienų rajono apylinkės teismo pirmininkė Izolda Nėnienė. Teisėjų atrankos komisijos pirmąja įrašytą moterį keičia blogiau įvertinta kolegė iš Alytaus Irmutė Kliučinskienė.
Tik absurdo spektakliuose skandalingi teisėjai kyla karjeros laiptais: gerai dirbantys vadovai atleidžiami, o blogiau - savo postuose lieka dešimtmečiams.
