Vilniaus miesto meras, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Artūras Zuokas žada, kad per galimus priešlaikinius Prezidento rinkimus LiCS pirmą kartą kvies žmonės sąmoningai balsuoti "prieš".
LiCS sieks, kad rinkėjai balsuotų prieš dabartinio Prezidento Rolando Pakso kandidatūrą, prieš jo aplinką bei tos aplinkos diegiamą supratimą apie valstybę. "Bet kuris kandidatas - ar Valdas Adamkus, ar Algirdas Brazauskas - būtų tie asmenys, už kuriuos reikėtų balsuoti rinkėjams, siekiantiems, kad R. Paksas nebūtų perrinktas", - pareiškė Eltai A. Zuokas.
Dabartinės socialdemokratų ir socialliberalų valdžios veiksmai, LiCS pirmininko vertinimu, yra liberalūs. Pasak jo, nė viena Europos vyriausybė negali pasigirti tokia valstybės įmonių privatizavimo sparta, kaip Lietuvoje.
"Man asmeniškai jie net perdaug liberalūs. Socialdemokratų partijoje aiškiai matau buvusių LDDP ir Socialdemokratų partijų sparnus. LDDP atstovai, manau, tikrai yra dešiniosios politikos vykdytojai", - tvirtino Vilniaus meras.
ELTA: Daugelis politikų ir politologų pripažįsta, kad viena iš pagrindinių politinės krizės Lietuvoje priežasčių - pajamų "žirklės", per didelė turtinė diferenciacija. Kokių, Jūsų nuomonė, reikėtų imtis priemonių jai mažinti? Ar sutinkate, kad Lietuvoje tvyro socialinė neteisybė, kurios padariniais dabar sėkmingai naudojasi įvairūs populistai?
A. ZUOKAS: Be abejo, šiuose teiginiuose yra tiesos. Tačiau jų nereikėtų suabsoliutinti. Akivaizdu, kad iki šiol valdžiusios politinės partijos nesugebėjo mažinti atotrūkio tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių asmenų.
Lietuva labiausiai apmokestino paprastą žmogų, kuris didžiausią gaunamo atlyginimo dalį sumoka valstybei: daugiau kaip 60 nuošimčių. Nė viena Europos valstybė neturi tokių didelių mokesčių.
Aišku, kad tai - dabartinės ir prieš tai buvusios valdančiosios daugumos prioritetas. Pelno mokestis įmonėms sumažintas iki 15 nuošimčių, tačiau iš atlyginimo gyvenančių žmonių mokesčiai ne mažėja, o didėja.
Iki šiol nė viena valdžia nesistengė daryti realios mokesčių sistemos reformos, kuri šiuos skirtumus galėtų išlyginti. Šiandien matome pasekmes. Rajonuose gyvenančių žmonių pajamos tikrai yra mažos. Atlyginimai auga didžiuosiuose miestuose. Tikimasi, kad šiemet jie dar 7-8 nuošimčiais padidės.
Norint, kad turtinė diferenciacija realiai mažėtų, būtina kalbėti apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą. Tai daro visos Europos valstybės. Tik taip galima sudaryti galimybes visiems Lietuvos gyventojams gauti didesnį atlyginimą.
Dabar valstybė nusprendė padidinti atlyginimus valdininkams ir iš biudžeto išlaikomiems asmenims. Užuot mažinusi gyventojų pajamų mokestį, kad ta galimybe galėtų pasinaudoti visi, valdžia pasirinko kitą kelią. Į skolą imami milijonai, kad būtų galima atlyginimus didinti iš skolintų lėšų. Problema nukeliama į ateitį.
Valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimai didėja, o privačiame sektoriuje - beveik nedidėja, nes įmonių savininkai gali didinti atlyginimus tik turėdami tam tikras pajamas, apyvartumą.
Taigi žmonių nusiteikimas prieš privatų verslą tik auga. Atrodo, lyg kažkas specialiai nedidina atlyginimų.
ELTA: Jei būtų priešlaikiniai Prezidento rinkimai, ar LiCS keltų savo kandidatą? Gal remtų kitos partijos iškeltą kandidatą? Ar tai galėtų būti A. Brazauskas?
A. ZUOKAS: LiCS jau yra svarsčiusi šį klausimą. Ji apskritai nekeltų kandidato. Šiandien reikia kalbėti apie tai, kad šiuose rinkimuose LiCS pirmą kartą kvies žmonės sąmoningai balsuoti "prieš". Balsuoti prieš R. Paksą ir jo supratimą apie valstybę, prieš jo aplinką.
Bet kuris kandidatas - ar V. Adamkus, ar A. Brazauskas - būtų tie asmenys, už kuriuos reikėtų balsuoti rinkėjams, siekiantiems, kad R. Paksas nebūtų perrinktas.
ELTA: Ar LiCS kels V. Adamkaus kandidatūrą?
A. ZUOKAS: Tokios galimybės nesvarstome, nes pirmiausiai turi būti paties asmens apsisprendimas. Reikalingas kandidatas, kuris gebėtų taikyti skirtingas visuomenės grupes, telkti žmones kūrybai, darbui. Jei V. Adamkus apsispręstų kandidatuoti, tai būtų puiki kandidatūra. Jei apsispręstų A. Brazauskas, - taip pat, tačiau nebūtų gerai, jei jie abu kandidatuotų kartu.
ELTA: Esate sakęs, kad galėtumėte kurti koaliciją su socialdemokratais. Ar Lietuvos socialdemokratai atrodo pakankamai liberalūs, kad galėtumėte "veikti kartu"? O gal liberalcentristų programa bus pakankamai socialiai orientuota?
A. ZUOKAS: Iš tikro, LiCS svarbios socialinės problemos, ir kai susivienijo liberalai, Centro sąjunga ir modernieji krikščionys demokratai, mūsų programa tapo labiau visa apimanti, socialinių problemų sprendimas tapo vienu iš prioritetų.
Tačiau tai - problemų sprendimas ne mokant pašalpas, kaip skatina dabartinė sistema, o kuriant darbo vietas, kad žmogus uždirbtų savo rankomis, gaudamas teisingą atlyginimą.
Kai Vilniaus miesto taryba, bendradarbiaudama su Vyriausybe, sugebėjo pritraukti nemažai investicijų ir padaryti tam tikrą ekonomikos šuolį Vilniuje, beveik 3 tūkstančiais sumažėjo žmonių, kurie iki tol gaudavo pašalpas. Jie jau turi darbą. Vilniaus miesto savivaldybė praėjusiais metais neišmokėjo apie 5 milijonus pašalpų, nes nebebuvo kam jų mokėti. Mūsų politika būtų tokia.
Socialdemokratų šiandien vykdomą politiką tikrai reikėtų vertinti kaip liberalią, nes, manau, nė viena Europos vyriausybė negali pasigirti tokia valstybės įmonių privatizavimo sparta, kaip Lietuvoje. Daugelis veiksmų, kurių šiandien imasi socialdemokratų ir socialliberalų valdžia, vadintini liberaliais. Man asmeniškai jie net perdaug liberalūs.
Šiuo atžvilgiu, manau, privatizuojant monopolines - strategines įmones, reikia geriau įvertinti tolesnes pasekmes. Ne veltui mūsų frakcijos Seime nariai skeptiškai žiūrėjo į Lietuvos dujų ir elektros skirstomųjų tinklų privatizavimą.
Taigi Socialdemokratų partijoje aiškiai matau buvusių LDDP ir Socialdemokratų partijų sparnus. LDDP atstovai, manau, tikrai yra dešiniosios politikos vykdytojai.
ELTA: Kuri partija būtų artimesnė LiCS, jei vyktų derybos dėl koalicijos - Socialdemokratų ar Darbo?
A. ZUOKAS: Pirmiausia rinkimuose tikimės pasirodyti taip, kad galėtume koalicijos partnerį rinktis pagal ideologiją ir turimą bendradarbiavimo patirtį, o ne ieškoti mechaninės balsų sumos.
Šiandien nė vienai pusei nerašytume nei pliuso, nei minuso, nors, suprantama, Socialdemokratų partija yra gerai žinoma, žinomi jos lyderiai, ir strateginiais klausimais, kai reikėjo kalbėti apie valstybės ateitį, mes visada rasdavome protingą kalbą ir kompromisus.
Visada pasisakyčiau už bendradarbiavimą su partijomis, kurios yra žinomos rinkėjams ir mums - LiCS.
ELTA: Liberalų ir centro sąjunga paskelbė Jus savo kandidatu į būsimos Vyriausybės vadovus. Kokios šalies problemos Jums atrodo pirmiausiai spręstinos? Kurie šalies regionai ir ūkio sritys labiausiai stokoja valdžios dėmesio?
A. ZUOKAS: Pasigendu glaudesnio bendradarbiavimo tarp ministerijų ir savivaldybių tarybų bei miestų vadovų. Matau, kaip Italijos, Lenkijos, Rusijos valdžia pristato savo šalių miestus - apmoka jų pristatymo stendus.
Mūsų savivalda ir jos rūpesčiai, problemos atskirtos nuo nacionalinės valdžios. Todėl aš, kaip galimas kandidatas į Premjerus, pirmiausia kalbėčiau apie bendradarbiavimą tarp savivaldos ir Vyriausybės.
Antra, reikia mažinti gyventojų pajamų mokestį, kad jau dabar visi galėtų gauti didesnį atlyginimą. Trečia, tai - būrimas profesionalų komandų, kurios padėtų savivaldybėms rengti projektus, pagal kuriuos būtų galima gauti finansavimą gyvenimo kokybei kelti visuose regionuose.
Ketvirta, reikalinga valstybės valdymo reforma. Pirmiausia kalbėčiau apie apskričių naikinimą. Mūsų partijos ir mano asmenine nuomone, užtektų penkių apskričių. Dalį funkcijų ir darbuotojų galima perduoti savivaldybių struktūroms. Šiandien, pavyzdžiui, daugeliui gyventojų neaišku, kas sprendžia žemės klausimus: apskritis ar savivaldybė?
Kita svarbi kryptis - vykdyti aktyvią valstybės rinkodaros politiką, remiant pirmiausia Lietuvos verslo žmones. Reikia kurti galimybes jiems konkuruoti Vakarų Europos bei Rytų rinkose. Mūsų ekonominė politika turi būti daug aktyvesnė.
Šiandien kartais pataikaujama Briuselio reikalavimams. Į Lietuvą automatiškai perkeliami tam tikri reikalavimai, kurie išsivysčiusioms Vakarų Europos valstybėms bus taikomi tik 2007 metais arba net vėliau. Mūsų valdininkai kažkodėl siekia primesti Lietuvos verslui aukščiausius standartus ir visai negalvoja apie pasekmes.
ELTA: Ar sutinkate, kad politikai iš esmės panašūs į verslininkus, politinės konkurencijos rinkoje siūlančius paslaugas rinkėjams, kurie, savo ruožtu, tas paslaugas "perka" balsuodami?
A. ZUOKAS: Ne visai sutinku. Sakyčiau, kad mūsų politikams - gerąja prasme - trūksta ekonominio supratimo ir iniciatyvos, verslumo siekiant, kad Lietuva, kaip valstybė, kuo geriau konkuruotų su kitais regionais, kitomis valstybėmis. Mūsų politikoje dažnai mąstoma taip, lyg visas pasaulis tilptų tarp Klaipėdos ir Vilniaus, visai nežiūrint, kas vyksta aplinkui.
Blogai, kad rinkėjai šiandien daro sprendimus, vadovaudamiesi ne konkrečiomis programomis, o pažadais, už kuriuos politikai dažniausiai neatsako. Taip nukenčia visos politinės partijos ir visi politikai.
ELTA: Šiandienei politikai trūksta verslumo?
A. ZUOKAS: Taip. Mūsų politikai nesiekia racionalių pragmatiškų sprendimų, kurie būtų naudingi mūsų visuomenei, valstybei, ekonomikai.
Žiūriu į estų pragmatiškus politinius sprendimus. Jų pelno mokesčio tarifas - nulinis. Lietuvoje buvo sakoma - neverta tvirtinti tokio tarifo, tuoj stosime į Europos Sąjungą, jis bus panaikintas. O estai per trejų metų laikotarpį padarė nemažą šuolį, pritraukė nemažai investicijų. Jų darbuotojų atlyginimai - didesni nei Lietuvoje.
Šiandien ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse jau svarstomas estų pavyzdys: gal jis geras? Gal tokia mokesčių politika - pozityvi? Tai parodo, kad mūsų politikai, bijodami tariamų grėsmių iš Briuselio, nepadarė pragmatiško sprendimo, kuris būtų buvęs naudingas mūsų ekonomikai.
Tokių pavyzdžių galima rasti daugiau. Gaila, kad mūsų politikai nėra pragmatiški.
ELTA: Kartais kalbama, kad dviem dešiniosioms partijoms - liberalų ir konservatorių - per ankšta Lietuvos politinėje dešinėje. Ar tikėtinas jų susivienijimas? Kas trukdo jungtis?
A. ZUOKAS: Centro dešinėje politinė konkurencija šiandien kaip tik nedidelė, lyginant su centro kaire. Padėtis dabar palanki centro dešinės politinėms jėgoms: konkuruoja tik dvi partijos - LiCS ir Tėvynės sąjunga (TS). Kiekviena jų turi savo rinkėją. Tai gera padėtis, lyginant su laikais, kai dešinėje konkuravo 6-7 partijos.
Kairėje dabar yra daug įvairių partijų: socialdemokratai, Darbo partija, liberalai demokratai, socialliberalai. Čia konkurencija daug didesnė nei dešinėje.
ELTA: Kuo skiriasi LiCS pagrindinės vertybės nuo TS? Kokie, Jūsų akimis, LiCS ideologiniai privalumai?
A. ZUOKAS: Mes kaip svarbiausią veiksnį pabrėžiame asmenį - jo teises, laisves ir atsakomybę. TS iškelia bendruomenę, tam tikrą organizaciją. Tai mūsų pagrindiniai ideologiniai skirtumai.
Mūsų supratimu, jei asmuo neatsako už savo veiksmus ir neturi pakankamai laisvių realizuoti savo idėjoms, įgyvendinti savo planams, kurdamas savo sėkmę gyvenime, tai, aišku, neįmanoma sukurti bendruomenės, kuri būtų pozityvi ir atsakinga.
Esminis skirtumas galbūt tai, kad LiCS neturi to bėdų bagažo, kurį vis dėlto turi TS - buvusi valdančioji partija. Matyčiau nemažą skirtumą tarp TS deklaruojamų programinių tikslų ir sugebėjimo juos įgyvendinti. Čia, manau, LiCS nariai, kaip viešojo sektoriaus administratoriai, yra daug stipresni. Viešosios vadybos supratimas ir kvalifikacija - mūsų privalumas.
Natūralu, kad su konservatoriais mes daug kur bendradarbiaujame. Bendrai dirbdami esame pasiekę neblogų rezultatų.
ELTA: Sakote, kad Lietuvos politikai labiausiai trūksta pragmatizmo. Tačiau ir LDDP, ir konservatorių vyriausybės kaip tik gyrėsi savo pragmatizmu. Žadate turėti jo dar daugiau?
A. ZUOKAS: Pragmatiškumo nereikėtų suvesti į paprasčiausius ūkinius sprendimus, kuriuos diktuoja pats gyvenimas arba ekonomika, kurie paprasčiausiai neišvengiami. Kalbu apie tokį pragmatiškumą, kada sugebama matyti Lietuvą ne tik tarp Klaipėdos ir Vilniaus, bet daug platesniame kontekste.
Kokie sprendimai leistų Lietuvai, kaip sėkmės valstybei, įsitvirtinti regione? Kalbu apie tokią pragmatišką politiką, kai mes verdame ne tik savo sultyse, bet matome, kas dedasi pasaulyje ir priimame sprendimus, vadovaudamiesi valstybės interesu. Ji turi būti naudinga mūsų valstybei, jos ekonomikai, mūsų žmonėms.
ELTA: Viešai kaltinote žiniasklaidos verslininką Vitą Tomkų dėl turto prievartavimo. Kodėl dvejus metus toleravote ir net rėmėte Vilniaus verslininkus reketavusį, kaip Jūs teigiate, V. Tomkų?
A. ZUOKAS: Esu politikoje ketverius metus. Tų žaidimo taisyklų, kurios Lietuvos politikoje formavosi per 14 metų, neįmanoma pakeisti per vieną dieną.
Ne kartą esu sakęs, kad noriu keisti žaidimo taisykles, ir tikrai tai darau. Apie tai, kas šiandien tapo tyrimo objektu Generalinėje prokuratūroje, kalbėjau dar 2000 metų vasario mėnesį.
Mano viešas pasisakymas ir konkrečių priemonių ėmimasis - o politikui tai nėra lengva - yra esamos padėties įvertinimas: kai kurie verslo žmonės, kaip V. Tomkus, su savo veikimo metodais ir supratimu apie žiniasklaidos atsakomybę šiandien tėra paprasčiausias įrankis. Tai jau nėra žiniasklaida. Tai - stambių interesų grupių įrankis, tarnaujantis joms už mokestį.
Po tam tikrų pokalbių su juo aš matau, kad ribos yra peržengtos, kad, norint tai sustabdyti, būtinas apsivalymas - ir politikų, ir žiniasklaidos verslo atstovų, kurie bando gauti neteisėtas pajamas. Galiu teigti, kad V. Tomkaus veiksmai jau tampa pavojingi Lietuvos valstybingumui. Todėl ryžausi apie tai kalbėti atvirai. Tikiuosi, kad ir kiti politikai tai darys.
ELTA: Artėja Europarlamento rinkimai. Kokiomis idėjomis žada išsiskirti LiCS?
A. ZUOKAS: Vertiname Europarlamento rinkimus kaip labai svarbius. Kartais susidaro įspūdis, kad partijos nori išsiųsti kai kuriuos politikus, kurie šiek tiek trukdo Lietuvos vidaus politikoje, kurie ten gaus didelę "pensiją".
Mes norime suformuoti sąrašą gabių ir jaunų žmonių, kurie mokėtų kalbas, turėtų modernios viešosios vadybos gebėjimų. Mūsų sąrašo priekyje bus Eugenijus Gentvilas.
Labiausiai siektume pragmatiškai ginti Lietuvos interesus ES struktūrose. LiCS dabar pradėjo rinkti parašus, kad nuo gegužės 1 dienos šilumos PVM būtų 5 nuošimčiai, blogiausiu atveju - 9, bet jokiu būdu ne 18. Teigiama, jog pereinamasis laikotarpis derybose su ES nenumatytas, tačiau čekai ir estai jį iškovojo.
Tariama, kad nebegalima nieko pakeisti, tačiau aiškėja, kad dabar ES Taryboje yra darbo grupė, kuri nagrinėja galimas pataisas, susijusias su mažesnio šilumos PVM taikymu pereinamajam laikotarpiui.
Kontaktuojame su šia darbo grupe, kreipėmės į giminingas partijas Europoje su prašymu remti šią iniciatyvą bei vienos iš darbo grupės direktyvų keitimą.
Norime išsiskirti tuo, kad ginsime valstybės ir žmonių interesus, nebūsime vien direktyvų vertėjai.
Taip pat svarbu padėti mūsų savivaldai ir ministerijoms, siekiant, kad jų projektai būtų geriau pristatomi ES struktūrose, kad būtų priimami palankūs sprendimai. Tada Lietuva galėtų vadintis sėkmės valstybe ir lygiuotis į Airiją, o ne į Graikiją. Milijardais skaičiuojamos struktūrinių fondų lėšos turėtų pasiekti Lietuvą.
Mūsų sąrašo atstovų galimybės yra tikrai geros, nes, kaip minėjau, tai pakankamai jauni žmonės, mokantys užsienio kalbas, turintys privačios ir viešos vadybos gebėjimų, žinantys, kaip siekti rezultatų.
ELTA: Kelyje į ES - pirmiausia ekonominiai siūlymai ir sprendimai?
A. ZUOKAS: Be abejo. Turime kuo greičiau gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje. Kai bus normali gyvenimo kokybė, stabilus darbas, didesni atlyginimai, atsiras pagrindas stabiliai politikai. Tos politinės problemos, kurios šiandien yra Lietuvoje, ateityje turėtų nesikartoti.
ELTA: Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vladimiras Laučius.
