Ši šmeižto kampanija prasidėjo, kai piliečių iniciatyvinė grupė 2000 m. sausio 21 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje įregistravo 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr.P-2454.
Tuo metu esant konservatorių Vyriausybei situacija šalies švietimo ir aukštojo mokslo sistemoje buvo tragiška. Dėl nepagrįstai sumažinto švietimo finansavimo problematiški tapo mokyklų aprūpinimo vadovėliais, mokinių, ypač socialiai remtinų šeimų vaikų, maitinimo, neatidėliotino mokyklų pastatų remonto, patalpų apšildymo, elektros ir vandens tiekimo reikalai, jau nekalbant apie mokyklų kompiuterizavimą. Dėl to buvo pablogintos švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos apribotas ar net visai panaikintas užklasinis darbas. Buvo nekreipiama dėmesio, kad jaunimo užimtumo ir laisvalaikio sprendimo spragos siejasi su paauglių ir jaunuolių nusikalstamumo didėjimu, jaunimo narkomanijos ir toksikomanijos plitimu.
Dėl nepagrįstai sumažinto finansavimo katastrofiškoje padėtyje atsidūrė Lietuvos universitetai ir kitos aukštosios mokyklos. Jos nebegalėjo normaliai apšildyti patalpų ir buvo priverstos pirma kartą, Lietuvos istorijoje nutraukti studijas žiemos mėnesiais ir perkelti jas į vasarą, mažinti arba nutraukti studentų priėmimą į valstybės finansuojamas vietas.
Žiniasklaida skelbdavo faktus, kad Krašto apsaugos ministerija lėšas naudoja ne taupiai. Kita vertus, Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 13 straipsnis, kuris teigė, kad "Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Krašto apsaugos sistemos finansavimo strategijos įstatymą, nustato, kad 2000 metais gynybos investiciniams projektams iš privatizavimo fondo, valstybės vardu gaunamų paskolų ir paskolų, gaunamų su valstybės garantija, skiriamas finansavimas kartu su krašto apsaugai nustatytais finansavimais iš valstybės biudžeto turi atitikti Krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatyme nustatytą krašto apsaugos sistemos finansavimo santykinį rodiklį (procentais nuo bendrojo vidaus produkto)". Suprantamas, kad pats įstatymas yra reikšmingesnis. Negu jo priedėlis, kuris buvo siūlomas pakeisti.
Iniciatyvinės grupės siūlomas įstatymo projektas nereikalavo pakeisti valstybės biudžeto įstatymo 13 straipsnį, todėl bendras krašto apsaugos finansavimas turėjo nesumažėti ir turėjo atitikti Krašto apsaugos finansavimo strategijos įstatyme nustatyta krašto apsaugos sistemos finansavimo santykinį rodiklį, tik pakeisti finansavimo struktūrą, sumažinus krašto apsaugai lėšas iš valstybės biudžeto 147,7 mln. litų sumai, ir ją skirti švietimui bei mokslui ir studijoms. Kadangi privatizavimo fondo ir užsienio paskolų lėšos valstybės ir savivaldybių biudžete nebuvo skirstomos, tai vykdant biudžeto įstatymo 13 straipsnį Vyriausybė privalėjo 147.7 mln. litų papildomai skirti krašto apsaugai iš privatizavimo fondo ar užsienio paskolų.
Pilietinės iniciatyvos projektas buvo paremtas 93 tūkst. 762 piliečių parašų. Štai tada ir prasidėjo šmeižto kampanija ir kas svarbiausia ne prieš projekto parašų rinkimą organizavusia iniciatyvinę grupę, bet prieš Naująją sąjungą, nes šį projektą Seimui teikė iniciatyvinės grupės įgaliotas Artūras Paulauskas, kuris buvo Naujosios sąjungos pirmininku. Kai kurie politikai, vieni neįsigilinę į projekto esmę, kiti blogų kėslų vedini, išsigandę, kad piliečių iniciatyva turėjo didelį pasisekimą, pradėjo „visais varpais skambinti“, esą Naujoji sąjunga nori sužlugdyti Lietuvos stojimą į NATO. Tuos teiginius pasigavo kai kurie žurnalistai ir visuomenė buvo klaidinama tuo, kad Naujoji sąjunga nori sužlugdyti Lietuvos stojimą į NATO. Konservatorių atstovai važinėdami po užsienį platino nuomonę, kad Naujoji sąjunga agituoja Tautą prieš stojimą į NATO. Tai iš tikrųjų sukėlė tam tikrų problemų, bet ne iniciatyvinės grupės, o jos oponentų dėka. Naujosios sąjungos dokumentai rodo, kad ji niekuomet nebuvo ir nepasisakė prieš NATO. Naujosios sąjungos (socialliberalų) steigiamojo suvažiavimo (198 04 25) patvirtintoje programos nacionalinio saugumo skyriuje yra pasakyta: „Ginkluotosios pajėgos turi dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo.operacijose...“ O Naujosios sąjungos (socialliberalų) programos, priimtos II suvažiavime (2000 04 13) X skyriuje „Naujosios sąjungos požiūris į užsienio politiką“ yra nuostata „Ginti Lietuvos gyventojų ir valstybės interesus ... aktyviai dalyvaujant tarptautinėse organizacijose ir derybose su ES ir NATO“.
Pažymėtina, kad to meto konservatorių Vyriausybė, didelę dalį valstybės biudžeto lėšų skyrė ne šalies gynybinei galiai stiprinti, o ministerijos rūmų ištaigingai rekonstrukcijai su stiklinėmis grindimis ir kareivinių remontui. Mes netvirtiname, kad taip buvo, bet buvo finansuojami tokie objektai, kuriuos vykdant įprasta gauti „otkatus“. Kita vertus, ir sumažinus lėšas skiriamas krašto apsaugai 147,7 mln. Lt, vis tiek ministerija turėjo gauti pinigų daugiau negu praėjusiais metais, todėl personalo išlaikymui pinigų turėjo netrūkti. Tuo tarpu ginklams pirkti paskolų galima gauti lengviausiai, lyginant su kitomis paskolomis. Todėl įgyvendinus siūlomą įstatymą lėšų ginklams pirkti būtų daugiau negu statybos ir remontams. Dauguma gyventojų iš žiniasklaidos pranešimų šiuo faktus žinojo, todėl palaikė piliečių iniciatyvą.
Motyvas, kad siūlomo įstatymo projekto priėmimas sužlugdys gynybines programas ir pakenks Lietuvos stojimui į NATO neturėjo jokio pagrindo. Juk pasirengimui stoti į NATO svarbu bendras lėšų kiekis skiriamas krašto apsaugai, o jį nustato biudžeto įstatymo 13 straipsnis, kurį nebuvo siūloma keisti.
Pažymėtina, kad Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai"/GALLUP 2000 m. sausio 21-30 d. apklausus 15-74 metų amžiaus 102 vietovėse 1006 žmones, paaiškėjo, kad klausimui "Ar Jūs pritartumėte, kad būtų sumažintos išlaidos krašto apsaugai 2000 metų biudžete, tuo pačiu padidinant vidurinių, profesinių ir aukštųjų mokyklų finansavimą?" pritarė 81 proc. vyrų, 85 proc. moterų, viso - 83 proc.; nepritarė: vyrų - 9 proc., moterų - 5 proc., viso nepritarė - 7 proc. Iš to peršasi išvada, kad, nors dėka priešiškai Naujajai sąjungai nusiteikusių politinių jėgų bei dalies žinasklaidos agitacijos ir buvo patikėję šiam šmeižtui, vis tiek dauguma gyventojų parėmė iniciatyvinės grupės siūlymą.
Nors Seimas 2000 metų birželio 15 ir atmetė piliečių iniciatyvos siūlomą projektą, šmeižto kampanija nesiliauja iki šių dienų. Tuo tarpu yra išlikę visi dokumentai ir norintys patikrinti, ar šiame straipsnyje rašoma tiesa gali Seimo svetainėje (www.lrs.lt/ dokumentų paieška/ Nr. P-2454) juo susirasti ir įsitikinti, kad Naujoji sąjunga (socialliberalai) dėl trukdymo Lietuvai įstoti į NATO šiuo požiūriu kaltinama nepagrįstai.
social.m.dr. Algimantas V. Indriūnas
Naujosios sąjungos (socialliberalų)
Politinio departamento vadovas
