"Lietuvio asmenyje kaliningradietis mato ir kaimyną, ir paslaptingą užsienietį. Lietuva jiems yra vienintelis inkaras, rišantis su praeitimi", - tvirtina prieš tris mėnesius Lietuvos konsulate Kaliningrade atsiradusios naujos pareigybės - kultūros atašė - kėdę užėmęs filosofas Vilniaus universiteto dėstytojas Arvydas Juozaitis.
Tik pradėjęs darbuotis, A. Juozaitis jau suorganizavo keletą lietuvių dailininkų parodų, ruošia ne vieną kultūrinį projektą. Jis teigia, kad šiandien Kaliningradas Lietuvai yra labai svarbus taškas.
- Kaip buvęs aktyvus Sąjūdžio veikėjas, filosofas, dėstytojas Arvydas Juozaitis atsirado Kaliningrade?
Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą išgyvena įvairius laikotarpius ir sprendžia įvairius uždavinius. Kaliningradas šiandien yra labai svarbus taškas. Galėjau išvažiuoti į Vokietiją, Berlyną, bet nevažiavau. Kaliningrade man įdomiau.
- Kas šiame mieste Jus taip sudomino?
Man visada įdomiau atsidurti ten, kur gyvenimas yra tik pradedamas formuoti, o ne jau būna sudėliotas kaip mozaika. Kaliningrade minimumas politinės biurokratijos, žinoma, kitos čia yra pakankamai. Matau labai kūrybingą ir įdomią erdvę. Siūlau kiekvienam mąstančiam lietuviui pagalvoti apie Kaliningradą. Čia yra mūsų ateities erdvė. Ir jeigu mes sugebėsime ją užimti, tai turėsime daugybę puikių projektų. Labai aktyviai šią nišą ruošiasi užimti lenkai ir vokiečiai.
- O lietuviai nėra tokie ryžtingi?
Išvardinsiu, ko mes neturime Kaliningrade. Pirmiausia - neturime ekonomikos departamento prie konsulato. Lenkai jį seniai yra įkūrę. Vokiečiai jau prieš dešimt metų įsteigė Kultūros centrą, mes neturime nei departamento, nei centro.
- Tai gal vienas Jūsų uždavinių ir bus lietuvių Kultūros centro steigimas?
Dar iki man atvažiuojant į Kaliningradą Lietuvos vyriausybė paskyrė pinigus centro projektui. Vėliau bus skiriamos lėšos ir statyboms. Tačiau manęs laukia didžiulis darbas - gauti žemę šiam pastatui. Turime nemažų ambicijų - norėtume Kultūros centrą statyti pačiame Kaliningrado centre. Bet išgirdę tokią žinią vietiniai ne juokais sukilo. Jau surinkti aštuoni lapai parašų iš aplinkinių namų gyventojų su griežtais reikalavimais, kad toks centras neiškiltų. Grasinimai gana aršūs, yra net skelbiamas karas Lietuvai.
- Tai nėra lengva mūsų tėvynainiams Kaliningrade?
Santykiai gana įdomūs. Iš vienos pusės juos galima vadinti draugiškais. Tačiau tik užtenka paliesti tranzito klausimą, ir visas draugiškumas išblėsta. Šiuo atveju lenkams daug lengviau palaikyti šiltus santykius - Lenkija neturi kelio į didžiąją Rusiją. Ir gali kiek nori stengtis, "daryti gerą kultūrą", rengti parodas, bet jeigu rusai negauna vizų laiku, tada visos pastangos eina perniek.
- Kaip Kaliningrade sekasi Lietuvos verslininkams?
Visai neblogai. Čia jau giliai šaknis įleidęs ir nuolat skamba "Klaipėdos delikatesas", "Snaigė", puikiai darbuojasi trys statybinės firmos. Yra įkurtas lietuvių verslininkų klubas.
- Kokių dar tikslų, be Kultūros centro įkūrimo, turite?
- Paminklų statymas - dabar rūpinamės paminklu Liudvikui Rėzai. Parodų rengimas ir įvairiausių akcijų organizavimas.
- Ar treji metai, kuriems skiriamas kultūros atašė, nėra trumpas laikas įgyvendinti didelius projektus?
Lietuvių kultūros centras Kaliningrade tikrai bus. Pažadu.
- Organizuojate kelias lietuvių dailininkų parodas. Kur jos bus eksponuojamos?
- Jau susitariau su trimis pačiais geriausiais Kaliningrado muziejais - Dailės galerija, Istorinis dailės muziejumi ir Pasaulinio vandenyno muziejumi. Visi parodų atidarymai bus su koncertais. Netrukus bus rengiamas dailininko V. Dobužinskio parodos atidarymas - čia koncertuos M. K. Čiurliono proanūkis R. Zubovas su žmona.
- Ar Lietuvos dailininkai noriai atsiliepia į kvietimus apsilankyti Kaliningrade?
- Labai noriai. Juos labai šiltai priima vietiniai dailininkai. Į lietuvius žiūrima labai savitai - tarsi į artimus žmones. Lietuvio asmenyje kaliningradietis mato ir savą kaimyną, ir savotišką paslaptingą užsienietį. Lietuva jiems yra vienintelis inkaras rišantis su praeitimi, ir tokius puoselėjamus jausmus reikia išnaudoti. O tie, kurie mano, kad tai tik Rusija, turi trumparegišką matymą.
Žinoma, ten buvo ir bus rusiška kultūra, tačiau kodėl Kaliningrade neturėtų būti lietuvių? Juolab kad dauguma kaliningradiečių, ypač verslininkų ir išsilavinusių žmonių, laukia lietuvių, atvežančių europietišką matymą.
“Vakarų ekspresas” (www.ve.lt)
