Šiuolaikiniai vyrai, kaip įprasta manyti, labiau vertina blondines. Kaip ištyrė britų mokslininkai, šios daug ginčų keliančios tradicijos pradžia – priešistoriniuose urvuose. Pasirodo, pirmieji prieš šviesius kaip linas plaukus kapituliavo paleolito epochos vyrai.
Pasak tyrimų, vykstant evoliucijai Šiaurės Europos gyventojos ledynmečio pabaigoje įgavo šviesius plaukus ir mėlynas akis. Turint šiuos duomenis žiaurios konkurencijos dėl vyrų epochoje buvo kur kas lengviau susidoroti su konkurentėmis – tai tyrimo, kuriam vadovavo „University of St Andrews“, išvados.
Tyrimo autoriai tikina, kad šviesūs plaukai šiame regione atsirado prieš 10-11 tūkstančių metų dėl maisto išteklių stokos. Iki tol žmonių plaukai buvo tamsiai rusvi, akys – tamsios; tokia spalva iki šiol dominuoja kitose pasaulio vietose. Bene vienintelis maisto šaltinis buvo klajojančios mamutų, elnių, bizonų ir arklių kaimenės. Jų paieška reikalavo ilgų ir sunkių medžioklės ekspedicijų, per kurias daugelis vyrų žūdavo. Todėl labai išaugo moterų skaičius.
Šviesesni plaukai, atsirandantys kaip reta genetinė mutacija, tapo populiarūs ir jų savininkių gerokai padaugėjo. „Plaukų ir akių spalva Šiaurės ir Rytų Europoje labai skiriasi ir šis skirtumas, atsiradęs per trumpą evoliucijos laikotarpį, liudija kažkokią atranką“, – teigia tyrimo autorius, kanadietis antropologas Peteris Frostas. Jis priduria, kad didelis vyrų medžiotojų mirtingumas „padidino moterų seksualinio poreikio spaudimą, o to rezultatas – ypatingas spalvinių charakteristikų derinys“.
Frosto hipotezę, kuri šią savaitę bus paskelbta akademiniame žurnale „Evolution and Human Behavior“, palaiko ir profesorius Johnas Manningas, Centrinio Lankašyro universiteto evoliucinės psichologijos specialistas. „Plaukų ir akių spalva vienoda daugelyje pasaulio regionų, tačiau Europoje yra daugybė spalvinių variacijų, – sakė jis. – Mano manymu, siūloma hipotezė, susiejanti šią įvairovę su partnerio išsirinkimu, netoli tiesos.“ Hipotezę patvirtina ir moksliniai šiaurės europiečių genetikos tyrimai, atlikti trijuose Japonijos universitetuose. Pasak šių tyrimų, genetinė mutacija, dėl kurios atsirado šviesūs plaukai, įvyko maždaug prieš 11 tūkstančių metų.
Plaukų spalvos genas MC1R Europoje turi mažiausiai 7 variacijas, žemyne plaukų ir akių spalvos įvairovė nepaprastai didelė. Kituose pasaulio regionuose vyrauja tamsūs plaukai ir akys. Tokios įvairovės atsiradimas per trumpą laiką viename pasaulio regione ilgą laiką buvo mįslė. Pasak naujojo tyrimo, jei permainos būtų vykusios kaip kiti įprasti procesai, jos būtų trukusios 850 tūkstančių metų. Tačiau dabartiniai žmonės, emigravę iš Afrikos, Europoje atsidūrė tik prieš 35-40 tūkstančius metų.
Frostas tokią greitą evoliuciją sieja su tuo, kaip žmonės rinko maistą. Afrikoje priklausomybė nuo gyvulinės kilmės maisto buvo mažesnė ir moterys pačios galėjo sau prisirinkti vaisių. O Europoje maisto gavyba buvo beveik išimtinai vyrų medžiotojų rankose. Nuslinkę ledynai paliko palankų dirvožemį su žole ir samanomis, kuriais galėjo misti žolėdžiai gyvūnai, tačiau tarp jų buvo labai mažai žmogaus maistui tinkamų augalų. Todėl moterys statė gyvenamuosius būstus ir gamino drabužius, o vyrai medžiojo ir dažnai žūdavo.
Konkurencijos dėl vyrų sustiprėjimas lėmė greitus pokyčius, kadangi moterys siekė ugdyti kuo patrauklesnius savo lyties požymius. Frosto nuomone, jo hipotezę palaiko tyrimai, įrodantys, kad šviesūs plaukai byloja apie moters organizme esantį didelį estrogeno kiekį.
Tokios kino žvaigždės kaip Marilyn Monroe, Brigitte Bardot, Sharon Stone ir Scarlet Johanson vadinamos moteriško patrauklumo idealu. Tačiau blondinių ateitis miglota. Pasak tyrimo, kurį atliko Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija, natūralios blondinės veikiausiai per artimiausius 200 metų išnyks, nes žmonių su šviesiaplaukių genu yra pernelyg mažai.
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos nuomone, paskutinė natūrali blondinė gims Suomijoje 2202 metais.
