Kokių vynuogių vynas yra geriausias?
Rinkdamiesi vyną, visų pirma, turėtumėte atkreipti dėmesį į tai iš kokių vynuogių (arba jų mišinių) jis buvo pagamintas. Egzistuoja gausybė skirtingų vyno gamyboje naudojamų vynuogių veislių, o galutinio produkto skoniui didelę įtaką turi tiek pačios uogos skoninės savybės, jų nokimo laikas, tiek ir klimatinės salygos, dirvos specifika.
Populiariausios vynuogės ir iš jų pagaminto vyno skoninės savybės:
Cabernet Sauvignon: raudonas, tamsus, sodrus, ryškaus skonio vynas su ryškiai juntamais taninais. Pinot Noir: raudonas, kiek lengvesnis, lengvai vaisiškas, silpniau juntami taninai. Merlot: raudonas, turi sodresnį vaisių ir uogų skonį, galima įžvelgti šokolado poskonį. Zinfandel: raudonas arba rausvas, vaisiškas, juntami ir subtilūs prieskoniai, anyžiai, pipirai. Syrah: raudonas, rūgštokas, daug taninų turintis vynas, jaučiasi gervuogių, šokolado poskoniai. Chardonnay: baltas, lengvas, sausas, rūgšus (auginant šaltesniame klimate), juntamas medaus ir tropinių vaisių poskonis (šiltesniame klimate). Sauvignon Blanc: baltas, gaivus, sausas, žoliškas (šaltesniame klimate), galimas tropinių, citrusinių vaisių, persikų ir abrikosų poskonis (šiltame klimate). Riesling: baltas, truputį rūgštus, obuolių poskonis, tačiau augant šiltesniame klimate įgauna persikų, citrsusų poskonių, o brandinant juntamos ir medaus natos. Muscat: baltas, sausas, aromatingas vynas su ryškiomis prieskonių natomis.
Kokio regiono vyną rinktis?
Vyno kokybė, kaip jau buvo minėta, priklauso ne tik nuo gamybos technologijų, vynuogių rūšies ar jų mišinių, tačiau ir nuo vyndarystės regiono, kuriame jos augo, kadangi didžiulę įtaką turi ir oro temperatūra, kritulių kiekis, dirva. Egzistuoja keletas pagrindinių vyndarystės regionų, tačiau juos visus galima suskirstyti į du pagrindinius - tai senojo ir naujojo pasaulio vynai. Senajam pasauliui priskiriamos jau kelis tūkstantmečius vyną gaminančios Europos valstybės (Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija ir kt.), o naująjį pasaulį sudaro kadaise europiečių kolonijomis buvusios užjūrio šalys (JAV, Argentina, Čilė, Australija, PAR ir kt.). Senojo pasaulio vynai yra švelnesnio, subtilesnio skonio, o štai naujasis pasaulis nustebina įvairių vynuogių deriniais ir šiek tiek stipresniu, aromatingesniu, daugiau poskonių turinčiu vynu.
Užkietėję snobai, kalbėdami apie naujojo pasaulio vynus, tik rauko nosį ir išdižiai teigia, kad pats geriausias vynas gaminamas Prancūzijoje ar Italijoje, tačiau įvairiuose prestižiniuose vyno apdovanojimuose vis dažniau laimi amerikietiški ar australietiški gėrimai, o Arentina bei ypač Čilė įvardijamos, kaip didžiausią potencialą turinčios vyno gamintojos bei eksportuotojos.
Vyno mėgėjams vertėtų nebijoti eksperimentuoti ir ragauti įvairiuose pasaulio kampeliuose pagamintą vyną bei išsirinkti jų gomurį labiausiai pamaloninantį skonį.
Ar vyną reikia ilgai brandinti?
Mitas, kad su metais vyno skonis ir kokybė tik gerėja yra pakankamai gajus. Egzistuoja labai nedaug vynų, kuriems bėgantys metai tik į naudą, o štai didžioji jų dalis paprasčiausiai genda. Maždaug 90% visų pasaulyje pagaminamų vynų turėtų būti suvartojami per metus, 99% - per penkerius metus ir tik iškirtinis 1% ypač gerai subalansuoto skonio vokiškųjų Riesling, prancūziškų raudonųjų iš Bordo ir Burbungijos regionų bei keletas kitų rūšių vynų gali būti saugomi kelis dešimtmečius.
Ar brangus vynas yra geras vynas?
Vyndariai, o taip pat ir vynus vertinantys bei jais besidomintys žmonės sutinka, kad geras vynas yra tinkamai parinktas vynas. Jaukaus, neįpareigojančio, vasariško pikniko gamtoje metu atkimštas ypatingai brangaus, sodraus skonio, ilgai brandinto gėrimo butelis neparodo mandagumo ir dosnumo, anaiptol, tai labiau atspindi norą pasipuikuoti ir neišprusimą. Kita vertus, specializuotoje parduotuvėje, pasikonsultavus su išmanančiu pardavėju išsirinktas tauresnis gėrimas gali nudžiuginti iškilmingos šventės dalyvius.
Kokios pagrindinės vyno ir maisto derinimo taisyklės?
Renkantis vyną yra tiesiog būtina apsvarstyti pietų ar vakarienės meniu. Tinkamas maisto ir vyno derinys padeda atsiskleisti tiek patiekalo, tiek ir gėrimo skoniui, o štai atsitiktinai ir paskubomis pagriebtas butelis (net jeigu tai kokybiškas ir toli gražu ne pigiausias vynas) gali gerokai nuvilti.
Derinant maistą ir vyną reikėtų ieškoti patiekalo ir vyno skonio panašumų, pavyzdžiui, sodrūs raudonieji vynai puikiai papildo ryškaus skonio mėsos patiekalus, riebų maistą „palengvina“ kiek stipresnis gėrimas, rūgštumo turintys patiekalai dera su vos rūgščiais vynais, o ragaujant saldumynus ant stalo turėtų puikuotis saldus baltasis vynas. Žinoma, galima žaisti su skonio receptoriais ir ieškoti, atrodytų, netikėtų derinių - desertiniai raudonieji porto ar ledo vynai idealiai dera ne tik prie pyragaičių, bet ir... prie aitrių sūrių su žaliuoju ar mėlynuoju pelėsiu.
Pateikiame lentelę, kuri palengvins vyno ir maisto derinimą:
Ketinant tiesiog gurkšnoti vyną ir nesigardžiuoti jokiais užkandžiais reikėtų rinktis kiek lengvensnį raudonajį, pavyzdžiui, Pinot Noir, Zinfandel arba gaivaus skonio baltąjį Sauvignon Blanc, Muscadet.
