Čilės vyno istoriją kuria europiečiai
Čilės vyno istoriją XVI a. pradėjo kurti ispanų konkistadorai, kurie atplukdė ir įveisė pirmąsias vynuoges. Anuomet vynmedžiai buvo auginami ir vynas gaminamas savo reikmėms, o neretai beturčiai, grobikiškai nusiteikę ir neišsilavinę konkistadorai menkai rūpinosi gėrimų skonio subtilybėmis.
XIX a. viduryje Čilę pasiekė Prancūzijoje populiarios ir ilgus metus kultivuojamos vynuogių veislės - Cabernet Sauvignon, Merlot, Cabernet Franc ir ilgainiui tikru čilietiško vyno simboliu tapusi Carménère. Tiesa, net ir tuomet Čilėje gaminami vynai nebuvo pakankamai kokybiški, tad jie neturėjo didesnės reikšmės pasaulinėje rinkoje.
Tikru čilietiško vyno renesansu galima pavadinti 1980-ųjų pradžią, kuomet gamintojai pradėjo naudoti iš nerūdijančio plieno pagamintas fermentacijos talpas, o gėrimus ėmė brandinti ąžuolinėse statinėse. Šalyje pradėjo kurtis vis daugiau profesionalių ir ypatingai daug patirties sukaupusių vyndarių iš Prancūzijos. Sąlyginai pigių, tačiau vis kokybiškesnių, subtilesnių ir įdomesnių vynų populiarumas pradėjo augti, o Čilėje pagaminti gėrimai ėmė skinti prestižinius apdovanojimus.
Šiandien Ramiojo vandenyno vėsos ir Andų upių subrandintas vynas anaiptol nebėra laikomas antrarūšiu gėrimu iš Naujojo pasaulio, o Čilė vis dažniau pavadinama daugiausiai vyndarystės potencialo turinčia valstybe.
Gamta saugo vynuoges nuo ligų ir kenkėjų
Čilietiško vyno skonį formuoja tiek auginamos vynmedžių veislės, tiek ir idealios gamtinės sąlygos. Plačiausia šalies vieta driekiasi vos 300 km, tačiau net ir šiame siaurame ruoželyje pavyksta užauginti skirtingas vynuogių veisles. Čilės vakarus skalauja Ramusis vandenynas, kuriame pratekanti šaltoji Humbolto srovė pakrančių vynuogynus rytais užkloja vėsiu rūku bei sudaro puikias sąlygas gaivaus baltojo ir lengvo raudonojo vyno gamybai. Kalnuose, Pakrantės kanagūbrio saugomos auga karštį mėgstančios juodosios vynuogės, kurios vėliau virsta sodraus skonio raudonuoju vynu.
Sąlyginai sausas Čilės klimatas saugo vynmedžius nuo tikro vyndarių skausmo - filokseros arba vynuogių utėlės, kitų kenkėjų ir grybelinių ligų, tad uogų auginimas tampa gerokai paprastesnis, vynmedžių nereikia skiepyti, o pesticidų bei fungicidų panaudojimą galima sumažinti iki minimumo.
Čilė suskirstyta į penkis vyndarystės regionus - Atakamos, Kokimbo, Akonkagvos, Centrinio slėnio, Pietinės Čilės. Atrodytų, nedideli regionų klimatiniai, reljefo ir dirvos skirtumai suteikia galimybę auginti skirtingas vynuogių veisles ir gaminti įvairius vynus. Čilėje auginamos septynios raudonojo vyno gamyboje naudojamos vynuogių veislės: Carmenère, Cabernet Sauvignon, Merlot, Syrah, Malbec, Pinot Noir ir Cabernet Franc bei keturios baltojo vyno vynuogių veislės: Sauvignon Blanc, Chardonnay, Riesling, Viognier.
Maipo slėnyje susijungia ilgametės tradicijos ir šiuolaikinės technologijos
Čilės Centrinis slėnis gali pasigirti didžiausiu produktyvumu, ilgiausia istorija ir giliausiomis tradicijomis, o daugiausiai komplimentų nusipelno šiame regione išsidėstęs Maipo slėnis. Manoma, kad būtent Maipo slėnyje buvo pasodinti pirmieji Čilę pasiekę vynmedžiai, o šiandien šis regionas gali pasigirti 13 000 hektarų besidriekiančiais vynuogynais, kuriuose klesti devynios vynuogių veislės.
Čilės Maipo slėnis garsėja intensyviu, aromatingu, turinčiu ryškių žemės, mėlynių ir juodųjų serbentų natų raudonuoju Cabernet Sauvignon. Šių vynuogių skonį suformuoja nedidelis kritulių kiekis, karštis ir didelė temperatūros amplitudė, kuomet termometro stulpeliai dieną pakyla iki +33 laipsnių pagal Celsijų, o naktį nukrenta iki +13 laipsnių pagal Celsijų. Šiame regione taip pat noksta raudonojo vyno gamyboje naudojamos Merlot, Syrah, o taip pat ir Čilės pasidižiavimas - Carménère. Arčiau Ramiojo auginamos baltojo vyno gamyboje naudojamos vynuogių veislės - Chardonnay ir Sauvignon Blanc.
Čilės vyndariai puoselėja senąsias tradicijas, jau kelis šimtmečius augina iš Prancūzijos atvežtas vynuogių veisles, tačiau drąsiai išbando naująsias technologijas, eksperimentuoja ir maišo skirtingas vynuoges bei gamina kasmet vis tobulėjančius gėrimus. Čilietiški vynai žavi savo ryškiu skoniu, sodrumu, nuostabiu aromatu ir puikiu kainos bei kokybės santykiu.
