Lietuvoje toliau vyraujantys nežiemiškai šilti orai palankūs augalams bei gyvūnams, tačiau staiga užėję šalčiai padarytų gamtai daug žalos, teigia gamtininkai.
Vyraujant neįprastai šiltiems orams, gamtoje vis dažniau pastebimi pavasario ženklai. Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nebuvus didesnių šalnų ir vyraujant teigiamai vidutinei paros temperatūrai, daugelis augalų pradėjo vegetaciją.
"Žydi nuo rudens užsilikę augalai. Po lapais, ne taip jau žiedus iškėlusias, galima rasti žydinčias žibuokles. Pražydo žalčialunkis, kuris šiaip pražysta ankstyvą pavasarį. Žiedadulkes barsto lazdynų žirginiai", - BNS pasakojo S.Paltanavičius.
Anot gamtininko, šilti orai keičia ir gyvūnų elgesį. Žiemoti Lietuvoje liko dideli būriai paprastai į šiltesnius kraštus pasitraukiančių pempių, tilvikų, žąsų. Vis dar aktyvūs jau kelis mėnesius miegoti turėję ežiai.
"Daugelis pasilikusių paukščių, staiga užgriuvus žiemai, neturėtų kur trauktis. Tiems, kurių mitybai reikia ypatingų sąlygų, būtų sunku, ir žmonės negalėtų jiems padėti. O tie, kurie tradiciškai Lietuvoje žiemoja, didesnių problemų nepajustų, nebent žiema būtų labai šalta, giliasniegė. Dabar, pavyzdžiui, šernai gerai įmitę, sukaupę daug riebalų. Tačiau jeigu tikroji žiema ateis staiga, tai temperatūrinis ir mitybos sąlygų pasikeitimas gyvūnams gali būti labai sunkus", - sakė S.Paltanavičius.
Staigus atšalimas nepakenktų laukiniams augalams, tuo tarpu kultūriniams augalams, pasak gamtininko, prie pasikeitusių oro sąlygų prisitaikyti būtų žymiai sunkiau.
"Didžiausia problema - kultūriniai augalai, kurie jau pradėjo vegetaciją, pradėjo brandinti pumpurus. Stojus dideliems šalčiams, jie apšaltų, žūtų. Todėl žmonės turėtų žvalgytis į savo sodus, daržus, atšalus augalus apdengti ir apsaugoti", - sakė S.Paltanavičius.
Sinoptikai didelių šalčių Lietuvoje kol kas neprognozuoja. Pirmąją naujųjų metų savaitę numatomi lietingi bei vėjuoti orai, ir toliau vyraus teigiama temperatūra.
