Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Siūlau be jokių išlygų uždaryti Ignalinos AE. Kadangi stojimo į ES sutartyje greičiausiai nieko nėra parašyta apie tos uždarytos AE paskirties pakeitimą, tai reikia tuo pasinaudoti ir perdirbti AE į spirito varyklą - reaktoriuje virti brogą, o jos garus aušinti Drūkšių ežere. Kaip papildomas šio reikšmingo proceso produktas (bet tik kaip papildomas) gali būti išgaunama elektros energija ir taip palaikomas energijos tiekimas tol, kol bus pastatyta nauja AE. Atlyginimo už idėją neprašau, bet nuo vadovavimo branduoliniam bravorui neatsisakyčiau.
Anas irgi - ir prieš stojant ES, ir prieš rinkimus, dalino Žodžius, o dabar - sėdi ten, kur sėdėjo ir dar savo Žodžius, skant, gina.__Melžti "karvės" niekas nesiūlo, o siūlo, vadovaujantis objektyvia, šių dienų ekonomine konjunktūra, taikyti apsaugos priemonę, kuri numatyta stojimo sutartyje. Ir tai daryti siūloma, remiantis sveiku protu, o ne populistiniu "Žodžio laikymųsi". "Mūsyse:))", skant,"gajus ne vien kareivis Šveikas, bet ir toks Ž.Ž.Ruso, kuris savo laiku yra leptelėjas: "Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla."__Kuris iš jų "skant" ir "mūsyse" - spręskite patys:).__Vingių Jonas
Šveiko nuotykiuose yra toks epizodas. Austrų kariuomenės žygio bataliono virtuvės šulai kaime ieškojo ko nors batalionui papietauti. Ir pakliuvo pas vietos žydą, kuris turėjo nusususią karvę, kuri jau turėjo keliauti pas protevius. Į ją buvo baisu žiūrėti, bet žydas, panaudojęs visus rytietietiško prekijo gabumus (įskaičiuojant ir raičiojimąsi po kojomis) pardavė tą karvę kareiviams už didelę sumą. Po to žmonai gyrėsi: "kareiviai kvaili, o tavo Natanas protingas". Kai iš tos karvės buvo pagamintas guliašas, daugelis kareivių išsilaužė dantis. Ir žinoma keikė žydą ir tuos, kurie karvę nupirko. Kažkuo tą Nataną primena budreikaitės, vėsaitės ir t.t. Joms duotas žodis nieko nereiškia, jei yra vilties jų draugeliams dar šiek tiek pamelžti Ignalinos karvę. Europiečiai, Natanai, yra kvaili, o mes, tavo draugės, - protingos.
Iš kur ta aktyvuota aferistė atsirado?Visų pirma reikia galvoti apie valstybės vardą ir prestižą,o ne apie savo bedugnę kišenę.Jums niekas nesuteikė teisės spekuliuoti mūsų valstybės vardu.
2007-04 lzinios.lt 2007.04.10 02:00
Straipsnyje lzinios.lt gerb. profesoriaus minimas nesuvokimas 'blogo telefono' analogija, t.y. supainiojami trys visiskai skirtingi dalykai: 1. Konstitucinio Teismo kaip teismines institucijos savoka 2. Konstitucijos kaip Auksciausio juridine galia Lietuvoje turincio Valstybinio dokumento savoka; 3. Administracinio Teismo, kuris vykdo Konstitucinio Teismo nuosprendziu vykdyma, savokos.
Aplamai mano durna nuomone kuria neziurint to kad durna leidziu sau pareiksti Lietuva pasieke ir virsijo Prancuzijos Respublikos Laisves lygi, kuri gali pasiekti beturciai eiliniai neelito grupes pilieciai ir tai be abejones padidino pasaulio demesi Lietuvai --
del to, kad baiminamasi, kad gali kas nors ne taip suprasti, kas vyksta ir del saugumo ir del konkurenciniu ir del neigiamu pasekmiu opozicinems grupems sumetimu, nes siuo metu del Kt sprendimu ir del to ivairiesniu grupiu priemimo i sprendimu priemimo valdymo grupe balsavimo rodikliu pakito Lietuvos kaip Valstybes(t.y. balsuota uz Konstitucine Respublika) statusas - ir is Valstybines Santvarkos su Seimo tradiciniu hierarchiniu patriarchiniu legalizmu bei jo sprendimu kaip paskutiniu neapskundziamu nuosprendziu veto teise dabar izvelgiama tendencija Lietuvai tapti Nepriklausoma nuo ES Valstybe(kas yra potencialus pavojus likti izoliuotai nuo ES ekonomikos tam tikros politines grupes nariams) su Konstitucine Republikos Santvarka, kuri nors ir budama esminiu teisiu garantas, neuztikrina ekonomines sekmes. Potencialiai Lietuvai tai yra politiskai kilimas 'i virsu' o ne 'pletimasis i sonus' kas uztikrina santykiu su kaimynais reliatyvu pagerejima, mat sukuriamos salygos laisvos prekybos/ekonominiams rysiams pletoti ir del to nepretenduoti i kaimyniniu saliu ekonomines pagalbos isteklius , sumazeja nesvariu bizniu pagrista konkurencija ir 'virsuje' galimybes(teise i darba kas apacioje daugeliui buvo uzdrausta) yra kitokia negu bunant tik su Seimo Valdymo struktura --- Lietuvai yra potenciali galimybe tapti lygia prekybos partnere tarp kitu Laisvu su panasia santvarka Valstybiu gretoje, butent tapti kapitalo atzvilgiu issivysciusia panasiau i Anglija nei Airija(kaip iki siol).
Yra baiminamasi, kad del tokiu hierarchiniu pokyciu Valstybines Santvarkos Sprendimu Priemimo dominijoje, Seimas gali neuzimti(netekti) tos pacios reiksmingos sprendimu priemimo vietos politineje valdymo sistemoje.
Reiketu pridurti, kad matematiskai analizuojant sia valdymo struktura tiesiniu lygciu pagalba galima konstatuoti kad Valstybine sistema LR yra keiciama is statines tieisniu lygciu sistemos(is apacios i virsu orientacijos grafiskai pavaizduojant tarsi Egypto piramides) i dinamine netiesiniu lygciu struktura (t.y. fumkcija , besikeiciancia priklausomai nuo laiko ir kitu kintamuju) ir tokiu budu potencialiai lyg ir yra politine galimybe 'pabuti valdzioje' visoms 'i pavisrsiu iskiluisioms' opozicinems pusems, priesingai negu anksciau tik Seimo, Prezidento ar Teismo rinkimu deka tam tikros isrinktos politines daugumos galejo isreiksti savo pageidavimus ir valia Laisvai ir Nevarzomai. Regis, si galimybe pasitaikys platesniam 'vartotiju lygiui'. Deja, aukso valiutos keitimas uz laiko tarpa pabuti valdzioje nera labai ismintingas individualiems asmenims kaip kad buvo numatyta Seimo, sprendimas. Reikia pasakyti kad LR Seimas 1992 metais priimdamas Konstitucija labai realiai izvelge kas draugas Lietuvai ir kas ne ir kad viskas kas vyksta siuo metu Lietuvoje nebutinai yra daroma Lietuvos pilieciu/eiliniu zmoniu interesu labui, taciau tarkime ir tikekime Dievu ir melskimes kad tai butu daroma taikos regione labui, nes karas Rytu Europoje tikrai butu pats blogiausias sprendimas.
Straipsnyje lzinios.lt gerb. profesoriaus minimas nesuvokimas 'blogo telefono' analogija, t.y. supainiojami trys visiskai skirtingi dalykai: 1. Konstitucinio Teismo kaip teismines institucijos savoka 2. Konstitucijos kaip Auksciausio juridine galia Lietuvoje turincio Valstybinio dokumento savoka; 3. Administracinio Teismo, kuris vykdo Konstitucinio Teismo nuosprendziu vykdyma, savokos.
Aplamai mano durna nuomone kuria neziurint to kad durna leidziu sau pareiksti Lietuva pasieke ir virsijo Prancuzijos Respublikos Laisves lygi, kuri gali pasiekti beturciai eiliniai neelito grupes pilieciai ir tai be abejones padidino pasaulio demesi Lietuvai --
del to, kad baiminamasi, kad gali kas nors ne taip suprasti, kas vyksta ir del saugumo ir del konkurenciniu ir del neigiamu pasekmiu opozicinems grupems sumetimu, nes siuo metu del Kt sprendimu ir del to ivairiesniu grupiu priemimo i sprendimu priemimo valdymo grupe balsavimo rodikliu pakito Lietuvos kaip Valstybes(t.y. balsuota uz Konstitucine Respublika) statusas - ir is Valstybines Santvarkos su Seimo tradiciniu hierarchiniu patriarchiniu legalizmu bei jo sprendimu kaip paskutiniu neapskundziamu nuosprendziu veto teise dabar izvelgiama tendencija Lietuvai tapti Nepriklausoma nuo ES Valstybe(kas yra potencialus pavojus likti izoliuotai nuo ES ekonomikos tam tikros politines grupes nariams) su Konstitucine Republikos Santvarka, kuri nors ir budama esminiu teisiu garantas, neuztikrina ekonomines sekmes. Potencialiai Lietuvai tai yra politiskai kilimas 'i virsu' o ne 'pletimasis i sonus' kas uztikrina santykiu su kaimynais reliatyvu pagerejima, mat sukuriamos salygos laisvos prekybos/ekonominiams rysiams pletoti ir del to nepretenduoti i kaimyniniu saliu ekonomines pagalbos isteklius , sumazeja nesvariu bizniu pagrista konkurencija ir 'virsuje' galimybes(teise i darba kas apacioje daugeliui buvo uzdrausta) yra kitokia negu bunant tik su Seimo Valdymo struktura --- Lietuvai yra potenciali galimybe tapti lygia prekybos partnere tarp kitu Laisvu su panasia santvarka Valstybiu gretoje, butent tapti kapitalo atzvilgiu issivysciusia panasiau i Anglija nei Airija(kaip iki siol).
Yra baiminamasi, kad del tokiu hierarchiniu pokyciu Valstybines Santvarkos Sprendimu Priemimo dominijoje, Seimas gali neuzimti(netekti) tos pacios reiksmingos sprendimu priemimo vietos politineje valdymo sistemoje.
Reiketu pridurti, kad matematiskai analizuojant sia valdymo struktura tiesiniu lygciu pagalba galima konstatuoti kad Valstybine sistema LR yra keiciama is statines tieisniu lygciu sistemos(is apacios i virsu orientacijos grafiskai pavaizduojant tarsi Egypto piramides) i dinamine netiesiniu lygciu struktura (t.y. fumkcija , besikeiciancia priklausomai nuo laiko ir kitu kintamuju) ir tokiu budu potencialiai lyg ir yra politine galimybe 'pabuti valdzioje' visoms 'i pavisrsiu iskiluisioms' opozicinems pusems, priesingai negu anksciau tik Seimo, Prezidento ar Teismo rinkimu deka tam tikros isrinktos politines daugumos galejo isreiksti savo pageidavimus ir valia Laisvai ir Nevarzomai. Regis, si galimybe pasitaikys platesniam 'vartotiju lygiui'. Deja, aukso valiutos keitimas uz laiko tarpa pabuti valdzioje nera labai ismintingas individualiems asmenims kaip kad buvo numatyta Seimo, sprendimas. Reikia pasakyti kad LR Seimas 1992 metais priimdamas Konstitucija labai realiai izvelge kas draugas Lietuvai ir kas ne ir kad viskas kas vyksta siuo metu Lietuvoje nebutinai yra daroma Lietuvos pilieciu/eiliniu zmoniu interesu labui, taciau tarkime ir tikekime Dievu ir melskimes kad tai butu daroma taikos regione labui, nes karas Rytu Europoje tikrai butu pats blogiausias sprendimas.
Ačiu. Juk suprantatete, kad viską apmokės eilinianiai Lietuvos žmonės. Tai ir yra baisiausia. Milijardus pasimis kai kas, o apmokėsime mes.
siūlau pskaityti "Kauno diena" straipsnį "Žvilgsnis", gal tada suprasite, ką Europarlamentarė nori pasakyti.__Cituoju>>>:
2007-04-06 "Kauno diena", "ŽVILGSNIS", aut.Audronė JANKUVIENĖ
Parlamentarai vis labiau darosi panašūs į stručius. Kai nežinoma, kaip balsuoti, kaip apsispręsti, kieno interesus apginti, geriausia taktika - atidėti balsavimą. T.y. įkišti galvą į smėlį ir palaukti. Gal dvi dienas, gal mėnesį - kas žino. O taip, žiūrėk, tarsi netyčia bus pražiopsota lemtinga data, po kurios visi apgailestaudami skėsčios - ak, nesuspėjome, ką gi... Ir apsimes nežiniukais.
Tiems apsimetėliams nežiniukams reiktų juodu ant balto didelėmis raidėmis parašyti, kad jei iki gegužės 1-osios Lietuva nepateiks prašymo Europos Komisijai pratęsti Ignalinos atominės jėgainės antrojo bloko darbą, vėliau tokį kreipimąsi parlamentarai gali pasikabinti Seimo restorane. Iki paskutinio šanso liko vos pora savaičių, o Vyriausybė ir parlamentas žaidžia katę ir pelę.
Antradienį tautos išrinktieji spirgėjo. Suprasdami, kad Lietuva 2009-2015 metais pateks į gilią energetinę duobę, jei IAE bus uždaryta, o naujoji dar nepastatyta, parlamentarai blaškėsi tarp dviejų ugnių.
Ūkio ministras V. Navickas aiškių aiškiausiai pripažino - tuo laikotarpiu šalyje fiziškai trūks pajėgumų, rinkai gresia elektros energijos stygius ir - elektros kainų šokas.
Ankstesnis argumentas - kad energijos deficitą padengs rekonstruota Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, atrodo, buvo skirtas vien politinės hipnozės seansui. Taip, stygių gal ir sušvelnins, tačiau tokiu atveju elektra vartotojams brangs vidutiniškai 39 procentais. Pasekmės šalies ūkiui, jo konkurencingumui ir kiekvieno gyventojo kišenei bus kaip sunkios pagirios. Jos tarsi sufleruoja, kad gal vis dėlto verta kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti, kad būtų leista veikti IAE antrajam blokui iki bus pastatyta naujoji branduolinė jėgainė? Kitaip tariant, Lietuva neatsisako politinio įsipareigojimo, tik jį koreguoja atsižvelgdama į ekonomines, technines aplinkybes.
Tačiau prieš kelias dienas Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas primygtinai prašė Seimo narių nekelti triukšmo. Prezidentas V.Adamkus įspėjo, kad galimas Seimo sprendimas pratęsti IAE darbą pakenks Lietuvos kaip patikimos partnerės reputacijai. Premjeras G.Kirkilas gąsdina piniginėmis ES sankcijomis, kurios esą sudarytų 300 milijonų eurų.
Ar tai - visa tiesa?
Kodėl šalies pareigūnai nemini, kad stojant į ES buvo numatyta: jei dėl IAE uždarymo Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas (o tokį pavojų dabar rodo atlikti ir ūkio ministro pateikti skaičiavimai), iki 2012 metų galioja vadinamoji bendroji apsaugos sąlyga. Tai reiškia, kad šalis gali prašyti oficialaus leidimo imtis apsaugos priemonių.
Tą patį kartoja ir europarlamentaras E.Maldeikis: stojimo sutartyje yra numatytos galimybės derėtis dėl IAE tolesnės veiklos, jei sustabdžius bloką būtų neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir energetiniam saugumui. Kad toks pavojus sustiprės, įspėja ne tik amžinas politikų oponentas prof. L.Ašmantas ar prof. J.Gylys, bet - jei pastarųjų nuomonės nenorima girdėta, - ir JAV ekspertai.
Po emocingų diskusijų antradienį parlamentarai nutarė atvėsti ir atidėti sprendimą iki ketvirtadienio, kai bus svarstomas ir ypatingos skubos tvarka Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl naujos IAE statybos.
Tačiau vakar rytą klausimas dėl Ignalinos AE antrojo bloko darbo pratęsimo iš darbotvarkės buvo išbrauktas. O iki gegužės 1-osios liko suskaičiuotos dienos.
Ir nemanyk, kad vilkinimas šiuo atveju - geriausia taktika. Rinkėjai nekars ant šakos, kad paklusę politiniams interesams ir nesikreipę į EK parlamentarai kalti dėl galimo elektros kainų šoko, ir prieš prezidentus jie liks geriečiai.
O ką darys Vyriausybė, kurią Seimas Nacionalinėje energetikos strategijoje įpareigojo iki tos pačios, gegužės 1-osios dienos Europos Sąjungos institucijoms ir visoms narėms pateikti argumentus, kodėl IAE sustabdymas turi būti atidėtas? Gal Seimas ir nebalsuoja dėl to, dėl ko kartą jau buvo balsavęs?
Linksmų Šv.Velykų:))__Vingių Jonas
2007-04-06 "Kauno diena", "ŽVILGSNIS", aut.Audronė JANKUVIENĖ
Parlamentarai vis labiau darosi panašūs į stručius. Kai nežinoma, kaip balsuoti, kaip apsispręsti, kieno interesus apginti, geriausia taktika - atidėti balsavimą. T.y. įkišti galvą į smėlį ir palaukti. Gal dvi dienas, gal mėnesį - kas žino. O taip, žiūrėk, tarsi netyčia bus pražiopsota lemtinga data, po kurios visi apgailestaudami skėsčios - ak, nesuspėjome, ką gi... Ir apsimes nežiniukais.
Tiems apsimetėliams nežiniukams reiktų juodu ant balto didelėmis raidėmis parašyti, kad jei iki gegužės 1-osios Lietuva nepateiks prašymo Europos Komisijai pratęsti Ignalinos atominės jėgainės antrojo bloko darbą, vėliau tokį kreipimąsi parlamentarai gali pasikabinti Seimo restorane. Iki paskutinio šanso liko vos pora savaičių, o Vyriausybė ir parlamentas žaidžia katę ir pelę.
Antradienį tautos išrinktieji spirgėjo. Suprasdami, kad Lietuva 2009-2015 metais pateks į gilią energetinę duobę, jei IAE bus uždaryta, o naujoji dar nepastatyta, parlamentarai blaškėsi tarp dviejų ugnių.
Ūkio ministras V. Navickas aiškių aiškiausiai pripažino - tuo laikotarpiu šalyje fiziškai trūks pajėgumų, rinkai gresia elektros energijos stygius ir - elektros kainų šokas.
Ankstesnis argumentas - kad energijos deficitą padengs rekonstruota Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, atrodo, buvo skirtas vien politinės hipnozės seansui. Taip, stygių gal ir sušvelnins, tačiau tokiu atveju elektra vartotojams brangs vidutiniškai 39 procentais. Pasekmės šalies ūkiui, jo konkurencingumui ir kiekvieno gyventojo kišenei bus kaip sunkios pagirios. Jos tarsi sufleruoja, kad gal vis dėlto verta kreiptis į Europos Komisiją ir prašyti, kad būtų leista veikti IAE antrajam blokui iki bus pastatyta naujoji branduolinė jėgainė? Kitaip tariant, Lietuva neatsisako politinio įsipareigojimo, tik jį koreguoja atsižvelgdama į ekonomines, technines aplinkybes.
Tačiau prieš kelias dienas Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas primygtinai prašė Seimo narių nekelti triukšmo. Prezidentas V.Adamkus įspėjo, kad galimas Seimo sprendimas pratęsti IAE darbą pakenks Lietuvos kaip patikimos partnerės reputacijai. Premjeras G.Kirkilas gąsdina piniginėmis ES sankcijomis, kurios esą sudarytų 300 milijonų eurų.
Ar tai - visa tiesa?
Kodėl šalies pareigūnai nemini, kad stojant į ES buvo numatyta: jei dėl IAE uždarymo Lietuvoje sutriktų energijos tiekimas (o tokį pavojų dabar rodo atlikti ir ūkio ministro pateikti skaičiavimai), iki 2012 metų galioja vadinamoji bendroji apsaugos sąlyga. Tai reiškia, kad šalis gali prašyti oficialaus leidimo imtis apsaugos priemonių.
Tą patį kartoja ir europarlamentaras E.Maldeikis: stojimo sutartyje yra numatytos galimybės derėtis dėl IAE tolesnės veiklos, jei sustabdžius bloką būtų neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir energetiniam saugumui. Kad toks pavojus sustiprės, įspėja ne tik amžinas politikų oponentas prof. L.Ašmantas ar prof. J.Gylys, bet - jei pastarųjų nuomonės nenorima girdėta, - ir JAV ekspertai.
Po emocingų diskusijų antradienį parlamentarai nutarė atvėsti ir atidėti sprendimą iki ketvirtadienio, kai bus svarstomas ir ypatingos skubos tvarka Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas dėl naujos IAE statybos.
Tačiau vakar rytą klausimas dėl Ignalinos AE antrojo bloko darbo pratęsimo iš darbotvarkės buvo išbrauktas. O iki gegužės 1-osios liko suskaičiuotos dienos.
Ir nemanyk, kad vilkinimas šiuo atveju - geriausia taktika. Rinkėjai nekars ant šakos, kad paklusę politiniams interesams ir nesikreipę į EK parlamentarai kalti dėl galimo elektros kainų šoko, ir prieš prezidentus jie liks geriečiai.
O ką darys Vyriausybė, kurią Seimas Nacionalinėje energetikos strategijoje įpareigojo iki tos pačios, gegužės 1-osios dienos Europos Sąjungos institucijoms ir visoms narėms pateikti argumentus, kodėl IAE sustabdymas turi būti atidėtas? Gal Seimas ir nebalsuoja dėl to, dėl ko kartą jau buvo balsavęs?
Linksmų Šv.Velykų:))__Vingių Jonas
Tavo interesus, brangioji
nelabai suprantu,bet sutarciu laikytis reikia.
Keistas ir pavojingas europarlamentarės žaidimas. Beje, kokios gi partijos interesus ji atstovauja?
REKLAMA
REKLAMA
Paskutinė galimybė pasitarnauti Lietuvai