Naujienos is Delfi portalo sako, kad rektoriu iniciatyva reformos projektas stabdomas padaryti pakeitimams, kad valdymo srityje butu taip kaip buve, jie nepalaiko tarybu, as ju taip pat nepalaikau, bet manau, kad teise rinkti Rektoriu ir Senata turi tureti universiteto akademines bendruomenes nariai, kaip ir zemiau esu siules. Esame valdzios formavimo tvarka nei gera, nei teisinga, nei demokratiska, nes eliminuoja akademine bendruomene is universtitetu svarbiausiu ivykiu.

Manau, kad siek tiek klystate Tomai. Istatymo projektas JAU perduotas vyriausybei be esminiu pakeitimu ir netrukus jis bus perimtas is ministerijos. Po to, ministerija deda sau pliusa, o akademine bendruomene lieka seimo politiku ir ju lobistu ikaite. Be istatymo alternatyvos, procesas greiciausiai taps nesustabdomas daugeliui metu i prieki.

Atkreipkite dėmesį, kad kreipimasisi buvo pasirašytas 2007 birželio 14 dieną. Tada dar ir partijų susitarimas buvo tik rengiamas. Nejaugi jis tik vakar ar užvakar įteiktas Žakaitienei? Nesuprantu, kur jis gulėjo daugiau nei pusmetį, ir kodėl būtent dabar jis sureikšmintas.

Gerbiamas Rimai, manau, kad per daug dedate vilčių į naują švietimo sistemos įstatymą savo komentare (atsiprašau, jei klystu) jį bandydami atsieti nuo 'politinio susitarimo.' O juk situacija panaši į tokią, kad Švietimo ministerija toliau nestumia šio įstatymo, kol nėra nei vienos partijos realiai remiančios jo priėmimą. Kam gi biudžetininkam drumsti savo gyvenimą? Bijau, kad iki naujų rinkimų nebus jokios rimtos reformos, nekalbant apie to įstatymo priėmimą Seime. Norėčiau būti neteisus, deja.

Kad ivykdyti treciaji punkta, finansavimas irgi turi buti skiriamas pagal institucijos pasiektus rodiklius (kaip dabar yra ir nustatyta). Idomu, ar skatinantieji perdalinti po lygiai finansavima, skirta pagal instituciju vertinimo rezultatus, nesiekia abejotinos "lygybes" moksle, kurios K. Marx'o nusivylimui moksle nera ir net negali buti. Liudna, kai luzeriai kelia triuksma tik del to, kad jie yra nuskriausti.

Tokio skurdo ir 10 m. mažinamo(skaičiuojant BVP ir valstybės biudžeto procentais) finansavimo metu mokslo ir studijų institucijos galėjo išgyventi ir net keletą KARTŲ(!!!) padidinti mokslinę produkciją ir paruošiamų bakalaurų, magistrų, net mokslo daktarų skaičių tik todėl, kad šios mažos lėšos buvo naudojamos labai taupiai ir efektyviai.(žr., kad ir mokslasplius.lt/lms/?q=lt/node/721 ; mokslasplius.lt/lms/?q=lt/node/176 ; mokslasplius.lt/lms/?q=lt/node/474).
Tai įgalino padaryti tik institucijų SAVIVALDA. Lietuvoje mokslas, studentai, doktorantai rūpi TIK patiems mokslininkams ir dėstytojams. Mūsų „valdžia problemų nesprendžia, ji jas finansuoja“.
Pasaulio ekonomikos forumo studijos „The Global Competitiveness Report 2006-2007” duomenimis aukščiausiai Lietuva yra pagal Aukštąjį mokslą ir studijas(Higher education and training), net 29-ta. Estija 23-ia. Pagal šį parametrą Lietuva yra kartu su Čekija, Latvija, Slovėnija, Honkongu; aukščiau už Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Liuksenburgą, Maltą, Graikiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, Kiprą. O pagal valstybinių institucijų favoritizmą, t.y. palankumą arti valdžios esantiems asmenims ar grupėms priimant sprendimus(korupciją), Lietuva yra sąrašo gale(96 iš 125), greta Nikaragvos, Italijos ir Filipinų. Lietuvos valdžios institucijos yra labai palankios ir gerai organizuotoms mažumoms. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 90-oje vietoje, greta Kambodžos, Mozambiko, Ugandos ir Čado. Pagal svarbiausią bazinį veiksnį - valdžios institucijas - Lietuva yra 59-ta; po Alžyro, Maroko, Tanzanijos, Gambijos, Mauricijaus, Namibijos, Turkijos, Kostarikos. Kartu su Burkina faso, El Salvadoru, Mauritanija.(Estija -30-ta, Latvija 50-ta). Ir TOKIE valdininkai ReFormuos ir PAGERINS Lietuvos mokslą ir studijas, jų VALDYMĄ ir FINANSAVIMĄ pasiimdama/ atiduodama kalnui!?

Problemos suprantamos. Tik kodėl, gerbiama kolege, nepanaudojate savo projektų rezultatų savo moksliniam darbui? "Pivo biez vodki - diengi na vietier"... Juokauju...

Jau daugiau nei dvidešimt metų dėstau Vilniaus universitete. Mūsų fakultete tiesiog tragiškai trūksta dėstytojų. Valandininkų jau neprisišaukiame, nes ne bet kas gali dėstyti, o pasiūlyti galintiems galime mažai ką. Doktorantūros studijas baigusieji nelieka dirbti VU - labai maži atlyginimai. Studijų planai turi būti vykdomi, todėl krūvis dalinamas kitiems dėstytojams. Beveik visi dirba virškrūviais, sukasi laiko rate, tačiau niekas jokių premijų, priemokų ar bent elementaraus atlyginimo už tuos virškrūvius nemoka. Atlyginimai maži (tegu nejuokina su tuo "pakėlimu" - mano pusantro šimto "padidinimą" suėda padidėkusios kainos), todėl daug kas dirba papildomus darbus (aš pati dar dviejose vietose "pusininkauju"), dalyvauja projektuose (adlyvauju dviejuose). O juk dar reikia dirbti mokslinį darbą, kuriam beveik nebelieka laiko, tačiau kurio reikalauja kartais net pagal keisčiausias taisykles. Vasarą turime dviejų mėnesių atostogas, tačiau realiai tai vienintelis laikas (jei projektai pabaigti) susikaupti prie kompiuterio, kai vaikai bendrauja su draugais. Man įdomu, ar ir kitose aukštosiose mokyklose tas pats - trūksta dėstytojų, dėl to kiti "veža" nemokamus virškrūvius savo sveikatos ir mokslinio darbo sąsakaita?

Tokios tai privilegijos, ponas Gediminai - neturėti laiko nei sau, nei savo šeimai, dirbti už elgetišką atlyginimą ir skaityti nieko apie akademinį darbą neišmanančiųjų komentarus.

Ponas Gediminai , gal galetum paaiskinti ka cia parasei? Ar cia parasei, kad valstybinius universitetus reikia privatizuoti? Kokias priveilegijas turi akademine bendruomene, o gal pats galvoji, kad akademine bendruomene, tai vienas rektoriaus asmuo? O gal tai suinteresuotu asmenu sudaryta taryba?
VDU zemgrobiai jau privatizavo dali Kauno botanikos sodo paprasciausiai pasistate savo privacius namus. Tai ar cia apie toki prichvatizavima kalbi? Cia tiesiog norisi aikumo.

Noras žinoti ateitį suprantamas, bet ar tai įmanoma? Kur kas labiau tikėtina, kad už šito noro slypi akademinės bendruomenės baimė prarasti privilegijas po reformų. Todėl taip stipriai priešinamasi net dalinei privatizacijai švietimo sistemoje.