Tik mane stebina, kad "aukso žodžiai iš asilo lūpų". Tie susireikšminę mokslo sistemos griovėjai, dabar kalba lyg ir tą patį kritikuodami, už ką anksčiau agitavo. Lyg ne jie kalbėjo už agresyvios konkurencijos studijose įvedimą, kas sužlugdytų bendra mokslo ir studijų potencialą. Tokiu būdų būtų lilę Lietuvoję keli procentai, bet "labai labai gabių" žmonių, kurie dėl perdėto (savęs) susireikšminimo ir taip galų gale paliktų Lietuvą dėl ilgesnio dolerio.
Esu dirbęs su tokiais "ypatingai gabiais" vienam kolektyve. Visus darbuotojus savo energijosd galia-iniciatyvumu pajungia savo tikslui, bet padalinus rezultaus (straipsnių skaičių) iš sunaudotų resursų jam pasiekti (žmonės, pinigai, įranga) - šnipštas. Tai yra bendras dėsningumas. Seniai padaraiu išvadą - verslumui (veržlumui) moksle (kūryboje) ne vieta, nebent įrodytų, kad vien iš to pats sugeba prasimaitinti, neparazituodamas situacijos.

Pagaliau sulaukiau.
Galų gale tiesiai pasakyta, kas daugumai jau senokai aišku: "Tai yra nebe klaida, o sąmoningai vykdomas nusikaltimas – šalies intelektualinio potencialo griovimas, tikras kultūrinis ir socialinis tautos naikinimas"

O dabar pagalvokit, kurie siekia tautų sunaikinimo ir kokiais tikslais. Palyginkite su kitomis totalitaristinėmis valstybėmis . Užvaldymas. Užgrobimas. O kurie tam tarnauja prisidedami prie tautos naikintojų - arba durneliai (kas nerealu) arba parsidavėliai (prostitutai).

Bet, klausykite, koks monolitas mus valdo. Viešai raštu paskelbta žiauriausia kiek įmanoma kritika*), ir NIEKO. Jokios REAKCIJOS. Lyg nieko ir nebuvo pasakyta? O gal? Gal sakau, Valdžios ir partijų poziciją išreiškė p.Gontis (Mokslininkų sąjunga...: ". išsivalyti nuo šios grupės valios vykdytojų savo administraciniame aparate")?
-------citata:
*)"sumanytoji aukštojo mokslo “reforma” jau nebegali būti vertinama tik kaip apmaudi Lietuvos politikų ir valstybės pareigūnų klaida. Jeigu politinių partijų susitarimas bus pradėtas realiai įgyvendinti, jo ilgalaikiai socialiniai, demografiniai ir kultūriniai padariniai bus itin sunkūs ir praktiškai neatitaisomi. Vykdomas neatsakingas, amoralus ir ciniškas socialinis eksperimentas. Tokią “reformą” būtina vadinti tikruoju vardu Tai yra nebe k l a i da, o sąmoningai vykdomas n u s i k a l t i m as – šalies intelektualinio potencialo griovimas, tikras kultūrinis ir socialinis tautos naikinimas. "

Kas gali įrodyti, jog įvedus mokamą mokslą, tie 30%, nemokančių mokesčių, nebus nomeklatūros, reikalingos universitetų rektoriams, atžalos? Mokslas ir toliau sėkmingai merdės, nes norint užimti valdininko postą, reikalingas tik diplomas ir ryšiai, o ne žinios. Mūsų politikams ir teisininkams netgi sudaromos specialios studijų grupės.

Gabieji, nenorintys mokėti pinigų už nieko nevertą diplomą, maus į užsienį. Ne tokie gabūs važiuos dirbnti nekvalifikuoto darbo. Mūsų valdžiai juk to ir tereikia: tiukšmadariai - lauk iš Lietuvos, o jų vieton - tylūs nelegalai iš Rytų? Kaip sovietiniais laikais sakydavo: nuostabi būtų ta Lietuva, tik lietuviai trukdo.

Nesuprantu, kodėl reikia reformuoti reformuotą sistemą? Ar ankstesnė reforma buvo netikusi? Kodėl tada nešūkavote? Kas jau čia taip pasikeiteitė, kad skubiai reikia reformų? Pagaliau, kas iš esmės pasikeis, kai vėl imsite reformuoti? Kaip suprantu, 40% studentų už mokslą vistiek nemokės. Tai kodėl tokią nesamonę vadinate visuotinai mokama? Viskas liks kaip ir buvo: vieni mokės, kiti nemokės. Dėl ko čia reikia tokių"reformų"?

Jei "reformai" reikia ivesti papildoma mokesti-tai ne reforma.Tai -kazkas kita.Jei man reikia
namuose perstumdyt baldus-as juos ir patogiai
ir sureguliuoju.Pinigu aMokslas turi pakankamai-
jie neracionaliai naudojami.Si atsiprasant ,reforma yra netiesioginis mokesciu
padidinimas.Suprantama -koidel.Lietuva nusmuko
pagal pasitikejimo reitingus-"kaista" ekonomika.
Tai mokesciu didiniomas,po kurio amokslo bukle
nepageres.-pinigu daugiau negaus.Pamatysit.Cia tas
pac ,kaip ir su privaciu pensijiniu draudimu,kai
apsidraudusiam privaciai -automatiskai mazinamas
valstybinis draudimas,ko pasekoj pensija gali
daugumai sumazeti ir sumazes:)

Vova, kas tau moka? Kirkilas? Bankai? Dujotekana? O gal... Putin?

Pastebėjimas : malonu , kai ima sutapti žmonių nuomonės. Kalbu apie p. Basko ir p. Radvilo pažiūrų supanašėjimą. Jei manes atmintis neapgauna , tai šie ponai buvo vienoje partijoje ir vienas kitą šalino dėl politinių skirtumų.
Ginčytis su p. Basku yra beviltiška. Gal jis neisižeis , jei pavadinsiu ji tikru socialistu. Jei ką nors galiu įsivaizduoti , tai tik jį. Sprendžiu apie tai iš eilės publikacijų ir neapykantos laisvam pasirinkimui. Nėra argumentų , kurie būtų stipresni už socialistinį teisingumo supratimą.
Apie socializmo diegimą Zimbabvėje skaudu kalbėti. Skatinami gerų paskatų nacionalinė valdžia atėmė žemes iš turtingujų ir padalino. Dabar visa šalis , išskyrus jėgos strukturas , badauja.
Tai gal geriau šiek tiek turtinės nelygybės , negu sėdėjimas kiauru pilvu ?

Socialdemokratų(Kirkilas), konservatorių (Tėvynės sąjunga), Liberalų centro (Zuokas), Liberalų sąjūdžio (Auštrevičius), Pilietininkų (Muntianas), Valstiečių liaudininkų (Prunskienė) partijos nutarė pradėti antrą Lietuvos aukštojo mokslo žlugdymo etapą. Jos 2007 m.birželio 14 d. sutarė padaryti aukštajį mokslą mokamą, nors tai nutariusieji gavo nemokamą išsilavinimą laikais, kai pažangūs studentai gaudavo stipendijas. Dabar pažangus studentas ne tik negaus stipendijos, bet dar turės mokėti.
Mokėti už mokymąsi panašiai tiek, kiek moka daugelis vokiečių šeimų, gaunančių kelis kartus didesnius atlyginimus negu dirbantys Lietuvoje.
Žinoma, Vokietijoje pragyvenimas brangesnis negu Lietuvoje, todėl mokslus baigti Lietuvoje pigiau negu užsienyje ir mokant už mokslą Lietuvoje tiek, kiek jis kainuoja užsienyje, bet užsienyje yra universitetų už mokymą, kuriuose mokėti nereikia ir jų diplomai vertinami aukščiau negu daugelis Lietuvos universitetų diplomų. Daugelyje užsienio šalių pragyvenimo lygis tiek brangesnis, kad mokslai Lietuvoje atsieina pigiau už juos čia mokant, negu gyvenant ir nemokant už mokslą užsienyje.
Tačiau užsidirbti mokslui ir pragyvenimui užsienyje reikia kelis kartus mažiau laiko negu tam pačiam tikslui Lietuvoje. Todėl daugelis ir neturtingų šeimų atžalų mokosi užsienyje ten užsidirbdami reikiamus pinigus. Minėtų partijų reikalavimas mokėti už mokslą padidins sriautą važiuojančių mokytis užsienyje. Nemanau, kad visi minėtų partijų nariai to siekia, bet jų daugumos sudarė partijų vadovybes, sąlygojačias Lietuvos tuštėjimą. Darbo srityje tuštėjimą užpildo kaimynai slavai. Lietuvos universitetų tuštėjimą nėra kuo užpildyti, nes jų kokybę tos pačios partijos taip nusmukdė, kad daugelio specialybių Lietuvos diplpmai nevertinami užsienyje. Daugelyje šalių į gerai apmokamą darbą priima tik baigusius prestižinius universitetus. Nei vienas Lietuvos nepatenka net į pirmųjų penkiašimčių tarpą.
Aukštąjį mokslą į žemąjį jau keli metai smugdo minėtų partijų sutarimas finansuoti universitetus proporcingai studentų skaičiui. Tai reiklius dėstytojus verčia būti nereikliais, nes studentų nubyrėjimas mažina universitetų finansavimą.
Naujame partijų sutarime nors tiesiogiai neįrašyta, bet sutarta, kad gerai besimokančių, tai yra tų, kuriems Konstitucija numato nemokamą mokslą, negali būti daugiau kaip apie trisdešimt procentų. Tai daugumą studentų neskatins siekti neleidžiamo – gero mokymosi. Įvedus mokamą mokymąsi, valstybinis finansavimas išliks ir numatoma, kad jo suma bus artima sumai, kiek visumoje sumokės studentai. Išliekant valstybiniam finansavimui proporcingai studentų skaičiui, apie šešiasdešimt procentų studentų turės būti pažangūs, o apie trisdešimčiai procentų bus leidžiama mokytis labai gerai. Pažangių numatoma daugiau negu gerai besimokančių, kad bankai turėtų daugiau besiskolijančių. Kas gali paneigti, kad partijų sutarimas padaryti mokamą mokslą užsakytas bankų. Savo sutarimu partijos parūpino bankams klientų kelių šimtų milijonų litų paskolų sumai.
Lietuvos ekonomika taip sparčiai augant, tereikėjo vienu procentu padidinti valstybės biudžetą, kad būtų pakankamai lėšų nemokamam kokybiškam mokymui, bet partijų rėmėjai nesutiko sumažinti net procentu savo apetitus turtėti. Ekonomikos augimo vaisiai tenka mažumai, todėl Lietuva pagal daugelį ateitį lemiančių požymių ES uodegoje, tame tarpe ir pagal mokymo kokybę.
Lietuvos universitetų atsilikimą nuo pasaulinio lygio sąlygojo jų finansavimas ne pagal kokybę, bet pagal kiekybę, menkas finansavimas išlaikyti aukšto lygio dėstytojus, jų vertinimas ne pagal dėstymo kokybę, bet pagal mokslinius laipsnius.
Universitetų kokybės pagerinimui būtina iš esmės pakeisti jų vidinį valdymą, jo struktūras ir procedūras, tame tarpe rektoriaus rinkimo, atsakomybės.
Vidinio valdymo kokybės atsilikimas nuo geriausių pasaulio univeritetų garantuoja ir mokymo kokybės atsilikimą, kuris matuojamas mokymo turinio atitikimu pasauliniams stadartams, mokymo būdų įvairove, mokymo technologijų apimtimi, įgalinančia aktyvų ir asmeninį mokymąsi, mokymąsi per internetą.
Pagal daugelio geriausių užsienio universitetų bakalaurų, magistrų programas galima mokytis iš bet kurioje šalyje esančios interneto prieeigos.

Jus pritariate teiginiui :
-“Partijų susitarimas atveria galimybę studentų sąskaita padengti neefektyviai veikiančios aukštojo mokslo sistemos kaštus “
Manau viskas yra atvirkščiai .
-niekas studento nežada skriausti. Jis gaus beprocentinį kreditą iš banko.
Jam nieko nereikia užstatyti . Skola gali buti padengta gerai besimokantiems ir neturtingiems bet gabiems jaunuoliams. Skola gali buti padengta iš pajamų mokesčių , kaip dabar dengiami kompiuterių pirkimai.
Ko rėkti kad skriaudžia ?
-dėl neefektyvumo. Dabar yra dirbtinai palaikomos nereikalingos specialybės. Skiriamos lėšos iš viršaus pagal seną tradiciją. Kas gali pasakyti kokių ir kiek reiks specialistų ?
Taip , kai kas praras darbą , reik manyt kad humanitarų laukia nelengvesni laikai. Tačiau tokia konkurencija studentams ir visuomenei tik į naudą. Todėl teigiu atvirkščiai , kad laisvas pasirinkimas pagerins kokybę. P. inž to gali nežinoti , bet tokie kaip p. Radžvilas buvo tokių įdėjų pradininkai Lietuvoje. O gal apsimetinėjo liberalais ?