Tegul jaunimas sukuria antiglobalistinį judejimą. A. Guogis paskaitoje pasakoja, kad Norvegijos antiglobalistinę organizaciją "Attac" įkūrė Oslo universiteto studentai - dabar paplito po visa šalį. Yra ir kitur Europoje.

Kur ta A.Guogio ir D. Bernoto knyga galima rasti, kad "Litteroje" neradau. As apie ja irgi girdejau, bet lieka tik biblioteka.

G.W.: "Tai kurių galų naudojiesi kompiuteriu, važinėji dviračiu, žiūri TV ar skaitai knygas? Visa tai ir yra globalizacijos pasekmė. "

- Ar ne persiaurai supranti globalizaciją? Juk tai tik "bublikai", kuriais bandoma sugundyti lengvatikius, padaryti juos pasekėjais. Tie dalykai, kuriuos čia rodai, tai mokslo ir technikos vaisiai, o ne globalizacijos pasekmė. Žinoma paskutiniais dešimtmečiais išvystytos technologijos ir sukurtos naujos komunikacijos priemonės turi įtaką globalizavimui, bet tik ta prasme, kad atsirado naujos priemonės ir galimybės pūsti miglai, skleisti iškrypėliškumui, reliatyvizmui. O juk kultūra yra tai, kas apriboja laisvę ir apriboja taip, kad neliktų galimybių bet kam piktnaudžiauti. Tuo tarpu globalizmas naikina per tūkstantmečius skrupulingai atrinktas normas, vietoj to iškeldamas niekaip neapibrėžiamas laisves, kuriomis turi galimybę naudotis, pasirodo, kad tik globalaus pasaulio šeimininkų tarnai...

G. W.: "Gal siūlai užsidaryti savame kiaute ir, besimeldžiant kokiam nors kelmui, tobulinti savo buitį?"

- Iš tokių samprotavimų galiu spręsti, kad tamsta jau suvirškinta auka, visiškai nebepasitikinti savo galva ir savomis jėgomis - vis žiūrinti, kad kažkas kitas užtikrintų "spalvotą" rytojų.

G. W.: "Ačiu, nereikia, nes mes ten jau buvome pakankamai ilgai."

- Niekur, tamsta, nebuvai, jei apie tą periodą tik tiek - kaip globalistai - viską menkindami ir juodindami bando nupiešti - tegali pasakyti.

Lokalizacija ne viska pasako, nes daug marginalizacijos reiskiniu kyla del globalizacijos - globalizacija yra tokios lokalizacijos priezastis, todel ja geriau vadinti glokalizacija

Tai kurių galų naudojiesi kompiuteriu, važinėji dviračiu, žiūri TV ar skaitai knygas? Visa tai ir yra globalizacijos pasekmė. Gal siūlai užsidaryti savame kiaute ir, besimeldžiant kokiam nors kelmui, tobulinti savo buitį? Ačiu, nereikia, nes mes ten jau buvome pakankamai ilgai.

Šiaip jau turėtu buti terminas ne glokalizacija, o lokalizacija.

O kodel Lietuvoje nera stipresnio anntiglobalistinio judejimo? Visur pasaulyje yra, o pas mus nera. Tai irgi kazka pasako apie tauta. Matyt, jai su glokalizacija gyventi visai patinka.

Geras būtų klausimas: " Teoriškai nėra labai aišku, ar globalizacija vainikuoja daugelio amžių vystymąsi, ir yra daugelio procesų pabaiga, ar globalizacija, atvirkščiai rodo naujos epochos pradžią", jei prieš tai nebūtų konstatuojamas faktas: "Globalizacija pasaulyje įgauna vis didesnį pagreitį".
- Juk tai nei daugiau, nei mažiau, kaip tik dar vienas vienos tautos eksperimentas su visa likusia žmonija, dirbtinio globalizavimo padarinius bandantis pavaizduoti kaip kažkokio tai Didžiasalio plytinės darbininkų gyvenimo galimą pagerėjimą... O kas trukdo statyti tą plytinę be tos globalizacijos?

Kodėl tauta, kuri globalizmą primeta visoms kitoms tautoms, pati išskirtinai rūpinasi savu tautiškumu? Net nekartą naikinta už tai ir išblaškyta po pasaulį, ji neatsisako savo sau prisiskirto išskirtinumo - stengiasi išskirtinėmis sąlygomis atgauti, neva, jos bendruomenėms priklausantį turtą.
Kiek dar ilgai žmonija gali leisti šitai save sudievinusiai tautai eksperimentuoti su visais likusiais - gojais pagal juos?

Paskaitykite A.Guogio ir D. Bernoto knyga "Globalizacija, socialine apsauga ir Baltijos salys" - ten dar aiskiau viskas atskleista.

Vertiname tik globalizacija, bet is tiesu per mazai demesio kreipiame i glokalizacija kaip marginalu saltini.